„Matome galimybių išjudinti euro zonos ūkį iš letargo būsenos
ir siekti stabilaus ekonomikos augimo ateityje, tačiau tam
reikalinga stipri politinė valia ir aiškus valstybių
įsipareigojimas išnaudoti fiskalinio skatinimo galimybes“, –
Lietuvos banko pranešime cituojamas V. Vasiliauskas, skaitysiantis
pranešimą gegužės 19-20 d. Slovėnijoje vykstančiame šios šalies
centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rengiamame
aukšto lygio seminare, skirtame pinigų ir fiskalinės politikos
koordinavimui. Jis pabrėžia, kad fiskalinio skatinimo priemonės
galėtų ir turėtų būti taikomos šalyse, kurios uoliai laikosi
finansinės drausmės, yra užsitikrinusios puikią viešųjų finansų
būklę ir todėl turi pakankamą fiskalinio manevro laisvę.
Pasak V. Vasiliausko, centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji
pinigų politika padidino finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą,
sumažino skolinimosi kainą valstybėms, verslui ir gyventojams, o
kreditavimas atsigauna. Vis dėlto pernelyg lėto ekonomikos
atsigavimo problemą įveikti vien tik pinigų politikos priemonėmis
bus sunku.
„Euro zonos drama pernelyg užsitęsė. Siekdami laimingos jos
atomazgos, į ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį kartu su ECB
pinigų politikos priemonėmis turėtume įtraukti ir mokesčių bei
valstybių skolos valdymo priemones. Esamos fiskalinės politikos
taisyklės turėtų būti paprastesnės ir aiškesnės, o jų laikymosi
vertinimas – skaidresnis ir griežtesnis“, – sako V. Vasiliauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija ES šalims yra
pateikusi rekomendacijas dėl reformų įgyvendinimo, tačiau nė viena
iš pernai pateiktų 102 rekomendacijų nėra visiškai įgyvendinta.
Valstybės turėtų prisiimti tvirtą įsipareigojimą siekti, kad
ilguoju laikotarpiu įsiskolinimo lygis būtų ne didesnis nei 60
proc. BVP, tačiau recesijos metu būtų galima įgyvendinti
trumpalaikes nuosmukį švelninančias fiskalinio skatinimo priemones.
Pasak Lietuvos banko pranešimo, seminare Slovėnijoje taip pat
dalyvauja Belgijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir kitų šalių
centrinių bankų vadovai, TVF, Europos Komisijos, akademinės
bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai.