„Pabėgėliai dažnai laikomi našta, kurią reikia ištverti arba bandyti atsikratyti. Bet iš tiesų jie suteikia šansą“, – rašo tyrimo autorius, ekonomistas Filipas Legrenas.
Visgi tam, kad pabėgėlių priėmimas suteiktų naudą, turi būti užtikrinta sėkminga integracija į visuomenę ir darbo rinką. Tik tokiu būdu pabėgėliai skatins naujų bendrovių ir darbo vietų kūrimąsi, o tai padidins produktyvumą ir atlyginimus.
Kaip skaičiuoja LEM ekonomistai, dėl papildomų išlaidų bendra Europos Sąjungos (ES) skola per 2015-2020 metus gali išaugti 68,8 mlrd. eurų. Bet tuo pat metu 126,6 mlrd. euų išaugs ir ekonomikos produktyvumas.
„Taigi kiekvienas į pabėgėlių pagalbą investuotas euras per penketą metų atneš dviejų eurų ekonominį pelną“, – rašo autoriai.
Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos ekonominių tyrimų institutas taip pat paviešino tyrimą apie pabėgėlių ekonominę naudą. Jame ekspertai taip pat padarė išvadą, kad pabėgėliams skirtos išlaidos gali veikti kaip gamybos produkcijos realizavimo sąlygos.
Mokslininkai aprašė tris galimus scenarijus ir netgi pesimistiškiausiame iš jų pelnas buvo didesnis už išlaidas.
Ekonomistas Marselis Fracsheris pabrėžė, kad po po kelių metų pabėgėlis pradės nešti pridėtinę vertę Vokietijos ekonomikai. Mokslininkas taip pat kritikavo faktą, kad kalbant apie pabėgėlių situaciją, šie faktai dažnai yra ignoruojami.
„Bet vis tiek noriu pabrėžti, kad pasiekti pabėgėlių integraciją tikrai bus nelengva“, – sakė M.Fracsheris.
Parengė Kristina Rancaitė