„Naujos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtys ne tik
ženkliai pagerino elektros sistemos patikimumą ir išplėtė
elektros importo galimybes, jos taip pat pritraukia mums naujų
pajamų. Tai labai svarbi žinia – „Litgrid“ pajamos auga ne
vien dėl tarifo, bet ir dėl naujų galimybių, atsivėrusių drauge
su naujomis rinkomis,“ – pranešime sakė „Litgrid“
generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Tradiciškai didžiausią dalį – 44 proc. grupės pajamų –
sudarė pajamos už elektros perdavimą – jų gauta 18 mln. eurų. Iš
jungčių perkrovų grupė gavo 2,7 mln. eurų pajamų – jos
pirmiausiai gali būti naudojamos išlaikyti jungtis ar išplėsti jų
pralaidumą.
Pasak įmonės pranešimo, dėl Kainų komisijos nustatytos
daugiau nei dvigubai didesnės rezervinės galios pirkimo kainos, taip
pat dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija iki 10 mln.
eurų išaugo lėšų rezervinei galiai poreikis. Padidėjo ir
elektros tinklo technologiniai nuostoliai, kurie tiesiogiai susiję su
naujų elektros jungčių įrenginių naudojimu. Todėl augo ir
grupės sąnaudos, kurios per ketvirtį buvo 34,6 mln. eurų.
Pirmojo ketvirčio metinė kapitalo grąža augo nuo 3,3 proc. iki
8 proc., turto grąža – nuo 1,4 proc. iki 4 proc.
„Gerėjantys kapitalo ir turto grąžos rodikliai – tai ir
kelių paskutiniųjų metų efektyvesnės veiklos bei sprendimų,
susijusių su ITT kompetencijų susigrąžinimu, taip pat turto
vertinimu, rezultatas,“- sakė D. Virbickas.
Grupę sudaro „Litgrid“, elektros įrenginių techninės
priežiūros bendrovė „Tetas“ ir elektros jungčių valdymo ir
eksploatacijos Tinklo priežiūros centras.
Tik pagrindinės grupės įmonės pajamos per metus padidėjo 79
proc. iki 38,536 mln. eurų, įmonės pelnas išaugo 2,4 karto iki
5,113 mln. eurų.
Energetikos ministerijos valdoma „Epso-G“ valdo 97,5 proc.
„Litgrid“ akcijų, kurios kotiruojamos biržos Papildomajame
prekybos sąraše.