Jau pasirodė pranešimų, kad „Facebook“ vadovas M.Zuckerbergas nusprendė nugriauti keturis namus, kurie uždengia vaizdą, atsiveriantį pro jo namo langus Kalifornijoje. Šie namai – jo nuosavybė: 2013 metais jis nupirko visus pastatus, išsidėsčiusius aplink sklypą, nes norėjo, kad niekas neturėtų galimybių stebėti jo asmeninio gyvenimo.
Šiuo metu didžiausio pasaulyje socialinio tinklo įkūrėjas bando susitarti su atitinkamomis institucijomis, prašydamas leidimo nugriauti pastatus, o socialiniuose tinkluose neblėsta diskusijos dėl tokio keisto elgesio.
Apranga ir naminis „Jarvis“
„Facebook“ įkūrėjas visada garsėjo savo keistais įpročiais. Pavyzdžiui, jis ilgai užgaišta priimdamas paprastus, kasdienius sprendimus, net jei jie tėra susiję su buitimi.
Išskirtiniai yra ir jo aprangos įpročiai. Tam, kad nereikėtų kasdien sukti galvos, kokiais drabužiais apsirengti, M.Zuckerbergas įsigijo dešimt tokių pat pilkų marškinėlių, porų džinsų ir palaidinių. Jo teigimu, šią idėją jis pasiskolino iš Stevo Jobso, kuris nuolat vilkėjo juodą golfą. Kalbama, kad taip pat elgėsi ir Albertas Einsteinas.
„Facebook“ vadovas gana ironiškai žvelgia į savo garderobą. Prieš kelis mėnesius jis paklausė savo bičiulių, ką gi jam apsirengti grįžtant į darbą po tėvystės atostogų.
Žinoma, kad jis mėgsta susikurti ilgalaikių užduočių, nesusijusių su darbu „Facebook“. Pernai jis buvo nutaręs perskaityti po knygą kas dvi savaites, o metais anksčiau – išmokti kinų kalbą.
Šiemet, nenorėdamas gaišti laiko buičia,i M.Zuckerbergas sumanė namuose įdiegti „dirbtinį intelektą“. Tai netgi tapo jo svarbiausia šių metų užduotimi.
„Facebook“ dirbtinio intelekto kūrimo komandos narys Tomas Mikolovas pasakojo, kad šios idėjos su M.Zuckerbergu nėra aptaręs. Tačiau ar tai nebus kažkas panašaus į kompiuterį “Jarvis“ iš filmo „Geležinis žmogus“?
Kita vertus, panašių technologijų ir taip jau yra sukurta.
„Patys pagalvokite: kompiuteriai juk „atpažįsta“ žmones, jei juose yra įdiegta veidų atpažinimo technologija. Išmaniųjų namų elektriniai prietaisai prireikus išverda kavos, spragtelėjus pirštais – įjungia muziką, o jutikliai palaiko patalpose tam tikrą temperatūrą“, – kalbėjo T.Mikolovas.
Nusprendė mirti Marse
Sklando gandai, kad Tony Starkas iš filmo „Geležinis žmogus“ – tai vieno iš labiausiai ekscentriškų pasaulio milijardierių - išradėjo ir investuotojo Elono Musko prototipas.
Du pagrindiniai E.Musko projektai – tai bendrovė „SpaceX“, kurianti ir gaminanti komercines kosmines stotis bei elektromobilių koncernas „Tesla Motors“.
„SpaceX“ buvo sukurta norint sumažinti išlaidas skrendant į kosmosą, bet galutinis viso projekto tikslas – Marso kolonizacija. Milijardierius įsitikinęs, kad ateityje Raudonąją planetą pavyks padaryti panašią į Žemę. Tam Marse ties jo poliais tereikia susprogdinti po atominę bombą.
Pačio E.Musko skaičiavimais, po sprogimo oro temperatūra, kuri dabar vidutiniškai siekia 40 laipsnių šalčio, pradės kilti, ir Marsas ilgainiui taps puikia vieta žmonėms gyventi.
Pirmasis žingsnis, kuris buvo padarytas norint kolonizuoti Marsą – kosminis laivas „Dragon V2“, skirtas astronautams pergabenti.
Projektas jau pasiekė galutinę stadiją, o ateityje, kaip planuoja milijardierius, jo laivai kursuos tarp Žemės ir Marso. Pats E.Muskas ne kartą sakė, kad svajoja numirti Marse.
Automobilių „Tesla“ kritikuoti nevalia
Savo kur kas žemiškesnį išradimą - elektromobilį „Tesla“ - E.Muskas pirmąkart pristatė 2006 metais. Šie elektromobiliai – ekologiški, jie varomi elektra, tad jų varikliai neteršia planetos išmetamosiomis dujomis. Juoba kad milijardierius yra įsitikinęs, kad dyzeliniai bei benzininiai varikliai nėra racionalūs.
„Tesla“ po truputį kuria elektromobilių pakrovimo tinklą „Supercharger“. JAV tokioms „degalinėmis“ jau parūpinta vietų ties pagrindiniais keliais. Tad elektromobilių savininkai gali nuvažiuoti nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno, įkraudami akumuliatorius vien tik „Tesla“ stotyse. Jose dažniausiai naudojama saulės energija.
E.Muskas pareiškė, kad ateityje žmonija galės gauti visą reikiamą energiją iš didžiulių saulės baterijų, išdėstytų kosmose.
Kol kas „Tesla“ masiškai netiražuoja elektromobilių. O neseniai paaiškėjo ir tai, kad automobilių gamintojas atsisako bendradarbiauti su nemandagiais klientais.
Vasarį pats E.Muskas asisakė parduoti mašiną galimam pirkėjui, kuris parašė atvirą laišką, kritikuojantį naują „Model X“ elektromobilį.
Nors pirkėjas ir buvo sumokėjęs dalį pinigų -- pervedęs 5 tūks. JAV dolerių pradinį įnašą, jo užsakymas buvo atšauktas. Mat E.Muskas kritiką priėmė kaip asmeninį įžeidimą.
Transporto vamzdis
2009 metais milijardierius pasiūlė dar vieną ambicingą projektą „Hyperloop“ – antžeminį transporto vamzdį, kuriuo didžiuliu greičiu judės kapsulės su keleiviais ir kroviniais. E.Muskas planuoja, kad „Hyperloop“ traukinius varys saulės energija, ir jie galės pasiekti net tūkstančio kilometrų per valandą greitį.
Pats imtis šio projekto verslininkas nepanoro, todėl „Hyperloop“ brėžinius įkėlė į internetą ir pakvietė visus norinčius pateikti pasiūlymų.
Skeptikai iš karto užsipuolė, kad keliauti tokiais traukiniais nebus lengva. Esą, traukiniui įsibėgėjant bei ties posūkiais atsiras perkrova. Jei prireiktų tokį traukinį staiga sustabdyti, avarijos nepavyktų išvengti. Vis dėlto ir šis projektas -- jau plėtojamas.
Pirmieji „Hyperloop One“ bandymai vyko gegužės 11 dieną. Testuojant elektromagnetinį „vežimą“ - traukinio prototipą, įsibėgėjęs jis pasiekė 168 kilometrų per valandą greitį, ir, staigiai stabdomas, sėkmingai sustojo.
Testas atskleidė, kad varikliai dirba nepriekaištingai, o koncepcija - tinkama. Tad jau šikų metų pabaigoje planuojama atlikti „Hyperloop One“ bandymus, kuriuose dalyvaus ir keleiviai.
Slepia nuosavybę
Rusas Pavelas Durovas vadovavo socialiniam tinklui „Vkontakte“ nuo pat jo sukūrimo 2006 metais. 2014 metų sausį paaiškėjo, kad jis pardavė savo 12 proc. akcijų Ivanui Tavrinui, o balandį paliko bendrovę.
P.Durovas išvyko iš Rusijos ir sukūrė susirašinėjimo programą „Telegram“. Kartu su kitais kūrėjais jis nuolat keliauja po pasaulį, neužsibūdamas vienoje vietoje ilgiau nei 2-3 savaites.
P.Durovas sako, kad jis yra valstybių idėjos šalininkas. Save jis vadina pasaulio piliečiu ir „skaitmeniniu klajokliu“. Be to, jis jaučiasi laimingas neturėdamas jokios nuosavybės. Vis dėlto neseniai socialiniuose tinkluose atsirado žinių, kad P.Durovas per „Airbnb“ serverį nuomoja butą Berlyne.
Tuomet, kai vaikinas dirbo “Vkontake“, dažnai būdavo aptarinėjama jo beisbolo kepuraitė, kurios jis nuo galvos nenusiimdavo net apsirengęs kostiumą. Dauguma galvojo, kad po kepure P.Durovas slėpė plikę. Bet 2012-aisiais jis staiga liovėsi dėvėti galvos apdangalus.
„Telegram“ šiuo metu -- vienas saugiausių socialinių tinklų. „Apple“ pagrindinis juristas Brucas Sewellas „Telegram“ pavadino absoliučiai nenulaužiamu, o įvairių valstybių vadovai ne kartą svaidė į P.Durovą kaltinimus, kad jis esą bendradarbiauja su teroristais. Susirašinėjimo programai buvo sukurtas specialus šifravimo protokolas, siunčiamiems duomenims garantuojantis ypatingą saugumą.
„Slaptų susirašinėjimų“ režimui suteikiama garantija, kad duomenys nutekės. Serveris nešifruoja pranešimų, o susirašinėjimo istorija išsaugoma tik įrenginiuose, kurie siunčia pranešimus.
P.Durovas ne kartą yra sakęs, kad susirašinėjimo programa – neparduodama. „Google“ skaičiavimu, “Telegram“ verta daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.
Nekenčia žurnalistų
Verslininkai taip pat garsėja savo didele antipatija žurnalistams. Jis visuomet vengia susitikimų su žiniasklaida ir praktiškai niekada neduoda interviu.
2012 metais, dar būdamas „Vkontakte“ direktoriumi, jis organizavo susitikimą su socialinio tinklo naudotojais. Iš pradžių jis fotografavosi su jais ir šypsojosi į kamerą, bet po to, kai jį apsupo kelios dešimtys gerbėjų, jis tiesiog pradingo.
„Durovo pabėgimas“ – toks paveiksliukas socialiniuose tinkluose tapo tikra sensacija. Naujas įkvėpimas ją apėmė, kai P.Durovas paliko „Vkontakte“ ir Rusiją.
Juodasis S.Jobso golfas
Stevo Jobso amžininkai pripažino jo įtaką technologijų industrijai, pavadino jį „skaitmeninės revoliucijos tėvu“ ir sukūrė jo kultą. Tai liudija ir meninis filmas, sukurtas pagal S.Jobso biografija.
Jaunystėje S.Jobsas buvo hipis, eksperimentavo “sapnuodamas“, badavo, vartojo psichodelines medžiagas. Studijuodamas jis susipažino indiškojo guru Nima Karol Babos mokymu, o vėliau, nusiskutęs plikai, klajojo po Indiją.
Vėliau jis grįžo į JAV, kur netrukus sukūrė bendrovę „Apple“, pelniusią jam pasaulinę šlovę.
Firminis S.Jobso aprangos stilius pradėjo formuotis 80-aisiais, o galutiniais susiformavo 1998 metais. Tuomet jis pasirodė viešai su savo „uniforma“: juodu golfu, mėlynais džinsais ir sportbačiais.
Daug žmonių bandė rengtis kaip S.Jobsas, bet tai nebuvo paprasta, pavyzdžiui, juodus golfus, kuriuos vilkėjo verslininkas, pagal užsakymą siūdavo japonų meistras.
Užtat kitos S.Jobso garderobo detalės buvo tarsi iš paprastų parduotuvių. Jis avėjo “New Balance“ sportbačius, mūvėjo “Levi's 501“ džinsus bei dėvėjo “Lunor“ akinius.
2011 metais, savo paskutinio pasirodymo metu, S.Jobsas išėjo į sceną, ant golfo apsirengęs “Vonrosen“ megztinį. Šiai bendrovei netgi teko uždaryti savo internetinės prekybos tinklalapį, nes sistema įstrigo po “Apple“ gerbėjų antplūdžio.
Jacko Dorsey masažas
„Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey jaunystėje dažė plaukus ryškiomis spalvomis, nešiojo auskarą nosyje ir domėjosi menu bei technologijomis. Pastarąjį pomėgį jis nusprendė paversti darbu ir įstojo į Misūrio mokslo ir technologijų universitetą.
Besismagindamas J.Dorsey „nulaužė“ vienos Niujorko bendrovės tinklalapį ir pranešė apie tai vadovams.
Bendrovės įkūrėjas Gregas Kiddas nedelsiant pakvietė jį į valstiją. Bet po kelių metų bendrovė subyrėjo, ir J.Dorsey grįžo į Sent Luisą.
Ten jis įgijo masažisto profesiją, o po to tapo savo buvusio darbdavio dukters aukle. Visą šį laiką J.Dorsey norėjo atsiriboti nuo informacinių technologijų industrijos, netgi pabandė modeliuoti drabužius.
Po to J.Dorsey nusprendė sukurti tinklalapį, kuriame vartotojai galėtų dalintis tuo, kur jie yra. Vėliau buvo suteikta ir galimybė diskutuoti.
Taip 2006 metais buvo sukurtas „Twitter“, išpopuliarėjęs 2007 metais.
J.Dorsey užėmė direktoriaus pareigas ir jose išbuvo iki 2009 metų. Vis dėlto visą šį laiką jis toliau nenustygo vietoje - modeliavo, griebėsi jogos bei kitos veiklos. Sklando gandai, kad būtentė dėl to J.Dorsey atsisakė direktoriaus pareigų.
Netrukus jis sukūrė mokėjimo serverį „Square“ ir tarsi atgimė. J.Dorsey kolegos pasakojo, kad jis kardinaliai pakeitė savo valdymo stilių ir dabar į darbą žvelgia gerokai rimčiau.
2015 metų spalį jis vėl pradėjo vadovauti „Twitter“. Dabar verslininkas valdo dvi bendroves, o kiekvienos iš jų vertė perkopė milijardą dolerių.
Parengė Kristina Rancaitė
