Statistikos departamento duomenimis, su senatve susijusias
pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos
pensiją pensinio amžiaus gavėjams) 2015 m. pabaigoje gavo 677,5
tūkst. asmenų, arba kas ketvirtas šalies gyventojas. 1 tūkst.
gyventojų teko 235 šių pensijų gavėjai, arba 1 asmeniu daugiau nei
2014 m. pabaigoje. Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje
didžiausią dalį (88,1 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo
senatvės pensininkai. Per metus šios pensijos gavėjų skaičius
sumažėjo 2,6 tūkst. ir 2015 m. pabaigoje jų buvo 597 tūkst.
Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2015 m.
buvo 244,5 euro, palyginti su 2014 m., ji padidėjo 4,1 EUR (1,7
proc.).
Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki
senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją
2015 m. pabaigoje gavo 8,4 tūkst. asmenų, arba 1,5 tūkst. (15,1
proc.) mažiau nei 2014 m.
2015 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo
163,5 tūkst., arba 9 proc., darbingo amžiaus asmenų. Palyginti su
2014 m., šių pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. (2,5
proc.).
Palyginti su 2014 m., 2,8 tūkst. (1,2 proc.) sumažėjo suaugusių
asmenų, kurie gavo našlių pensijas. Jų skaičius 2015 m. pabaigoje
buvo 224,2 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės
arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
2015 m. pabaigoje buvo 41,4 tūkst. vaikų, gaunančių našlaičių
pensijas. Palyginti su 2014 m., jų skaičius sumažėjo 2 tūkst., arba
4,6 proc.
Išankstiniais duomenimis, 2015 m. išlaidos pensijoms, palyginti
su 2014 m., padidėjo 7,1 mln. EUR (0,3 proc.) ir sudarė 2,6 mlrd.
EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu
(BVP), sumažėjo nuo 7,0 proc. (2014 m.) iki 6,9 proc. (2015 m.).
Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.
Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų ES valstybių išlaidų
socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. Naujausiais
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2013
m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Portugalijoje (60,1
proc.), Turkijoje (59,8 proc.), Italijoje (57,8 proc.), Latvijoje
(57,6 proc.) ir Rumunijoje (57,3 proc.), mažiausia – Airijoje (32,8
proc.), Norvegijoje (36 proc.) ir Islandijoje (37,1 proc.).
Lietuvoje šis rodiklis sudarė 50 proc. ir buvo šiek tiek didesnis
nei Europos Sąjungos (ES 28) vidurkis (46,7 proc.).