Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (VTD)
Turizmo plėtros skyriaus vedėja Rasuolė Andrulienė prognozuoja, kad
turistų srautai per pirmąjį šių metų pusmetį paaugs 10 proc.,
lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu. VTD duomenimis, jau
dabar didžiųjų miestų apgyvendinimo įstaigose turistams ganėtinai
sunku rasti vietų nakvynei, trūksta gidų, todėl galima daryti
išvadą, kad turizmo paslaugų paklausa viršija pasiūlą.
Svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų 10-uke pirmą
šių metų ketvirtį augo 9 iš 10 rinkų. Turistų skaičius iš Europos
Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje 2016 m. pirmą ketvirtį išaugo 12,9
proc., ne iš ES šalių taip pat augo 10,1 proc.
Džiugu, kad augo turistų skaičius iš 4-ių kaimyninių šalių:
Latvija net +24,7 proc., Lenkija +10,1 proc. ir kad pagaliau
stabilizavosi Rytų rinkos: turistų srautai iš Baltarusijos paaugo
10,6 proc., o turistų srautai iš Rusijos po ilgokos pertraukos taip
pat augo 0,7 proc. Turistai iš kaimyninių šalių (Baltarusijos,
Rusijos, Latvijos ir Lenkijos) šiuo metu sudaro beveik pusė (49,8
proc.) visos šalies atvykstamojo turizmo rinkos.
Didžiausias apgyvendintų turistų augimas buvo iš Ukrainos
(+43,2 proc.). Išaugo danų (+33,3 proc.), švedų (+21,2 proc.),
suomių (+20,4 proc.), britų (+5,5 proc.) ir vokiečių (+2,6 proc.)
susidomėjimas Lietuva. Ilgiausiai pirmąjį ketvirtį Lietuvoje
turistavo ispanai, kurie šalyje vidutiniškai nakvojo 4,8 nakvynės
(dvigubai ilgiau nei pernai, +123,8 proc.) ir vokiečiai,
vidutiniškai 3,4 nakvynės (+1,1 proc.).
Daugiau nei pusė (50,2 proc.) visos šalies turizmo rinkos šiuo
metu sudaro vietiniai turistai. Keliaudami po savo šalį ne sezono
metu (sausio-kovo mėn.) lietuviai stipriai prisideda prie turizmo
sektoriaus augimo ir mažina sezoniškumo svyravimus.
Bendras tolimųjų rinkų augimas (Japonija, Kinija, Izraelis ir
JAV), lyginant su 2015 m., siekia 15,3 proc. Labiausiai augo
Japonijos turistų srautai, net +88,7 proc. Kinijos turistų vidutinė
viešnagės trukmė pailgėjo 38,3 proc., nuo 2,7 iki 3,7 nakvynės.