– Ar Briuselio pretenzijos Lietuvai, net grasinimai bausti iki 43 mln. eurų siekiančia bauda jums buvo nemaloni staigmena? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus.
– Nesakyčiau, kad tai mums buvo labai netikėta, nes Briuselis jau seniai nagrinėja galimą „Lietuvos geležinkelių“ padėties neatitiktį ES teisei.
Per pusketvirtų metų, kai einu ministro pareigas, siūlėme įvairius galimus sprendimo būdus, bet, atrodo, nė vienas jų EK netenkina. Susitikau su už konkurenciją atsakinga eurokomisare Margrethe Vestager ir tariausi, kokie dar galimi problemos sprendimo variantai. Dabar nagrinėjame, ką galime padaryti.
– Susidaro įspūdis, kad „Lietuvos geležinkelius“ Briuselis įtaria piktnaudžiavimu rinkoje pirmiausia todėl, kad išardė geležinkelio ruožą į Latviją, kuriuo suinteresuota bendrovė „Orlen Lietuva“. Gal tereikėjo susitarti su lenkais ir nebūtų reikalaujama geležinkelių pertvarkos?
– Žinoma, jei „Lietuvos geležinkelių“ santykiai su bendrove „Orlen Lietuva“ būtų buvę geresni, lenkai greičiausiai nebūtų skundęsi Briuseliui. Tuomet ir EK, matyt, nebūtų pradėjusi tyrimo dėl „Lietuvos geležinkelių“ galimo dominavimo rinkoje.
Tačiau vadinamasis ketvirtasis geležinkelių paketas numato šios transporto rūšies liberalizavimą ES šalyse, diskutuojama, kaip tai reikėtų daryti. Todėl mums vis vien reikėtų svarstyti, kaip pertvarkyti geležinkelius, tik, aišku, netektų imtis pertvarkos galimo pažeidimo aplinkybėmis.
– Gal dėl susidariusios padėties nemaža dalis kaltės tenka „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai?
– Sunku vertinti, ar galėjo reikalai pakrypti kitaip, bet, manau, lankstumo galėjo būti ir daugiau. Kita vertus, išardytas geležinkelio ruožas nebuvo vienintelis „Orlen“ kelias į Latvijos uostus.
Įmonės vadovas turi kovoti už savo įmonės interesus, ekonominių rodiklių vykdymą, efektyvų investicijų panaudojimą. Siekiant šių tikslų, gal ir buvo ne tiek lanksčiai bendraujama, bet iš esmės kaltinti įmonės vadovybės negalėčiau.
Nepamirškime, kad per pastaruosius trejus metus pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje geležinkelius ėmėme elektrifikuoti, pastatėme du intermodalinius terminalus, nutiesėme 123 kilometrų europinio geležinkelio vėžės.
Tai neįvyko savaime, reikėjo ir „Lietuvos geležinkelių“ pastangų bei lėšų. Galima kaltinti bendrovę, kad dividendai per maži, bet pinigai neišvaistyti, efektyviai panaudoti infrastruktūrai. Todėl čia įžvelgiu ir bendrovės vadovo nuopelnų.
– Vadinasi, kalbos, kad braška S.Dailydkos kėdė, dar per ankstyvos?
– Pirmiausia reikia sutarti, ne kas vadovaus įmonei, o kuria kryptimi ją pertvarkysime, kaip suvaldysime teisinius procesus.
– Ar teisingi pranešimai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaldomi į dvi įmones ir atskiriama infrastruktūros valdymo bei gabenimo veikla?
– Iš dalies šios žinios teisingos. Atsižvelgsime į ketvirtojo geležinkelio paketo reikalavimus.
Manau, mums geras pavyzdys būtų Vokietijos „Deutsche Bahn“. Tai holdingo valdoma geležinkelio struktūra. Ten veikla atskirta, bet išlaikyta po to paties holdingo skėčiu. EK dar nėra priėmusi jokių sprendimų dėl „Lietuvos geležinkelių“. Mėginsime derėtis dėl naudingiausio mūsų šaliai varianto tiek ekonominiu, tiek valdymo skaidrumo, tiek konkurencinės aplinkos požiūriu.
Reikia turėti galvoje, kad „Lietuvos geležinkeliams“ tenka smarkiai konkuruoti su kitų valstybių transporto įmonėmis.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina „Lietuvos geležinkelius“ nedelsiant pertvarkyti ir vadina šią bendrovę „valstybe valstybėje“.
Ar čia neįžvelgiate dešiniųjų kaltinimų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ – socialdemokratų tėvonija, atgarsių?
– Man būtų neetiška komentuoti mane skyrusios prezidentės ar jos atstovų pasakymus.
Be abejo, man svarbi ir šalies vadovės, ir premjero nuomonė. Viską įvertinsime, tarsimės ir spręsime „Lietuvos geležinkelių“ problemą visapusiškai.
– EK priekaištauja Lietuvai ir dėl laisvą kapitalo judėjimą esą pažeidžiančio žemės pardavimo užsieniečiams. Ar Vyriausybė linkusi liberalizuoti ir žemės pardavimo tvarką?
– Būdamas socialdemokratas, dėl savo ideologinių įsitikinimų ne visada pritariu liberalizavimo vajui, nes taip silpninamos valstybės galios, o piliečiai nori, kad ji stiprėtų.
Lietuvoje jau sukurta gana laisva rinka, konkurencinė aplinka, o tam tikrą monopolinę veiklą leisti tvarkyti labai liberaliai gali būti pavojinga socialiniu požiūriu.