Pernai keturiuose Lietuvos kurortuose: Druskininkuose,
Birštone, Palangoje ir Neringoje, vasarą pasitiko 1587 įmonės,
užsiimančios pačia įvairiausia veikla ir turėjusios bent po vieną
darbuotoją. Šį sezoną jų kiek mažiau – 156 įmonės neteko visų
darbuotojų.
Bene didžiausias įmonių „maras“ ištiko Birštoną, čia
personalo neteko beveik 13 proc. iš pernai sezono pradžioje
veikusių įmonių (12 įmonių). Santykinai mažiausiai įmonių be
personalo liko Palangoje (7,4 proc.).
Per tą patį laikotarpį visuose keturiuose miestuose
įregistruota 151 nauja įmonė. Pagal naujokių steigimąsi pirmavo
Palanga (73 naujos įmonės), antri buvo Druskininkai (53), o
Birštonas ir Neringa vienas nuo kito atsiliko labai nedaug (11 ir
14).
Daugiausiai bankrutavusių įmonių skaičiuojama Palangoje.
Mažiausiai – Birštone. Palanga pirmauja ir pagal įmonių, kurios nuo
praėjusių metų sezono pradžios ir iki šios vasaros buvo kviečiamos
į teismą kaip atsakovės, skaičių. Palangoje taip pat daugiausia
įmonių su galiojančiais turto areštais. Tai trigubai daugiau nei
antrą vietą užimančiuose Druskininkuose.
„Sodrai“ skolingų verslo subjektų taip pat daugiausia
Palangoje. Tiesa, vidutiniškai Palangos įmonės „Sodrai“ skolingos
tik po 750 eurų, kai Birštone vienos skolingos įmonės skola viršija
7 tūkst. eurų. Birštone registruota ir didžiausia visuose
kurortuose „Sodros“ skolininkė – jau minėta nuo 2011 m.
bankrutuojanti UAB „Senjorų rezidencija“, neišgalinti susimokėti
beveik 103 tūkst. eurų mokesčių.
Pasak „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo
Boriso Chijeno, Druskininkuose nustatyta daugiausiai ilgalaikiu
stabilumu pasižyminčių verslų.
„Viena svarbiausių tokio stabilumo priežasčių tai, kad tiek
Druskininkuose, tiek Birštone verslas pakankamai stabiliai dirba
ištisus metus, o kurortuose prie jūros pinigai uždirbami tik
vasaros mėnesiais“, – sako B.Chijenas.
Praėję metai finansine prasme sėkmingiausi buvo vėlgi
Druskininkuose veikusiems verslams. Čia įsikūrusios įmonės į
valstybės biudžetą sumokėjo didžiausią pelno mokesčio sumą iš visų
kurortų – per 2 mln. eurų. Palanga su 1,5 mln. liko antroje
vietoje. Įdomu, kad mokesčius mokančių įmonių Palangoje daugiau nei
Druskininkuose. Nuo kurortų-lyderių gerokai atsiliko Neringa (328
tūkst. Eur) ir Birštonas (230 tūkst. Eur).
Druskininkai pernai pasižymėjo ir pagal įmonių sumokėtą
gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tai netiesiogiai byloja ir apie
didesnius Druskininkų įmonių savo darbuotojams mokamus atlyginimus.
Vienam Druskininkuose veikiančios įmonės darbuotojui teko 526,3
euro per metus sumokėto GPM, kai Palangoje tik 427,2 euro. Ją
aplenkė Neringa su 473,1 euro, o sąrašo pabaigoje atsidūrė
Birštonas (395,4 euro).
Visi Lietuvos kurortai į valstybės iždą pernai sumokėjo beveik
30 mln. eurų įvairių mokesčių.