Tuo metu, kai Europos vienybė yra sukrėsta didelės migracijos krizės ir artėjančio Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas pareiškė, kad naujasis tunelis „sujungs Europos žmones ir ekonomikas“.
Šią kalbą jis pasakė, kai pirmasis traukinys simboliškai pravažiavo 57 km ilgio Pagrindiniu Gotardo tuneliu (Gotthard Base Tunnel, GBT), iškastu po įspūdingiausiomis to regiono viršukalnėmis. Tuo traukiniu važiavo į atidarymo ceremoniją pakviesti Europos šalių lyderiai.
Tunelį, kurio statyba truko 17 metų ir kainavo per 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų), nepertraukiamai kasė trys pamainos po 125 darbininkus, o šiam projektui prireikė iš viso 43,8 tūkst. darbo valandų, nurodė Šveicarijos geležinkelių valdyba.
Vykdydami šį projektą apie 2,4 tūkst. darbininkų iškasė daugiau negu 28 mln. tonų uolienų.
Tarp važiavusių pirmuoju traukiniu keleivių buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi.
Raginimai išsaugoti vienybę
Šie trys lyderiai važiavo pirmosios klasės vagonu kartu su J .Schneideriu-Ammannu ir šnekučiavosi, gurkšnodami iš taurių vandenį, per 20 minučių trukusią kelionę iš Erstfeldo stoties centriniame Urio kantone į pietinį Tičino kantoną.
Kalbėdamas per ceremoniją Poledžo miestelyje po inauguracinio reiso, F.Hollande'as ragino Britanijos rinkėjus prisiminti savo artumą Europai per birželio 23 dieną vyksiantį referendumą, galintį atverti kelią šalies pasitraukimui iš ES pagal vadinamąjį „Brexit“ scenarijų.
„Esame vieningi, kokie visada buvome“, – sakė F.Hollande'as, sugretindamas GBT inauguraciją su 1994 metais įvykusį Lamanšo tunelio, sujungusio Paryžių ir Londoną greitojo geležinkelio linija, atidarymu. Tas maršrutas padėjo užmegzti glaudesnius ryšius tarp abiejų sostinių.
„Tikiuosi, kad britai prisimins (tą artumą), kai ateis (referendumo) diena“, pabrėžė Prancūzijos lyderis.
A.Merkel sakė Šveicarijos transliuotojui ATS, kad jai „nuostabu“ įsivaizduoti, kaip traukinys važiuoja po 2 km kalnų uolienų storyme.
Šio tunelio statybas visiškai finansavo Šveicarija, kuri nėra ES narė, bet bloko lyderiai sveikino šį projektą, pagerinsiantį susisiekimą tarp Roterdamo uosto ir Adrijos jūros tuo metu, kai žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose mirga pranešimai apie nesutarimus tarp Bendrijos narių.
Tame vaizdingame Alpių regione keliai ir geležinkeliai dėl kalnuoto reljefo yra labai vingiuoti, todėl netgi mėginant pasiekti gana arti esantį kelionės tikslą tenka nuvažiuoti ilgus atstumus. Tuneliai šias keliones smarkiai sutrumpina.
„Nėra skubus“
Šveicarijos federalinė vyriausybė 1963 metais įkūrė komisiją, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tunelio po Alpėmis projekto perspektyvas, bet įvairūs pasiūlymai sulaukė prieštaringų vertinimų, o 1983-aisiais buvo pateikta oficiali išvada, kad šis projektas „nėra skubus“.
GBT šalininkai sulaukė didesnio palaikymo prieš 1992 metais surengtą referendumą, kuriame buvo išreikštas palaikymas tam projektui, bet visuomenė piktinosi dėl didelės jo kainos, tad darbai vėl įstrigo.
Tie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp Europos Sąjungos šalių.
Idėjos įgyvendinimui žalia šviesa galutinai buvo uždegta per 1998 metų lapkritį įvykusį referendumą, kai 64 proc. Šveicarijos rinkėjų pritarė galutiniams planams ir finansavimo schemai, įskaitant naują kelių mokestį.
Nuo Ciuricho iki Milano
„Tai didelis inžinerijos pasiekimas“, – sakė Londone įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas Knightsas.
Šis tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone. Jis maždaug valanda sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir Italijos šiaurinio Milano miesto; dabar ji truks maždaug 2 val. 40 minučių.
Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau išnaudojamas geležinkelio transportas, ypač pervežant sunkesnius krovinius. Dėl to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas keliuose, o tuo pačiu pagerės eismo sąlygos ir sumažės oro tarša.
Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst., prognozuoja Šveicarijos federalinė geležinkelių tarnyba.
Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.
Šveicarijos banko „Credit Suisse“ atliktoje GBT potencialios ekonominės naudos studijoje įvardijama keletas šio projekto privalumų, susijusių su lengvesniu prekių judėjimu, didėjančiu vienos dienos išvykų turizmu ir padidėjusia nekilnojamojo turto verte susijusiuose kantonuose dėl pagerėjusio susisiekimo.
Judantis fabrikas
Jeigu šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris, kuris 1947 metais sugalvojo idėją pastatyti ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį po Alpėmis, būtų mėginęs kasti tą tunelį prieš 69 metus, inžinieriams būtų tekę imtis brangių ir pavojingų sprogdinimo bei gręžimo darbų, kad prakirstų didžiulę kalnų uolienų storymę.
Tačiau projekto įgyvendinimui buvo labai naudinga didelė tunelių kasimo mašimų pažanga, kuri buvo ypač sparti 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais, aiškino M.Knightsas.
Gręžimo mašina, naudota Gotardo tunelio statybai, yra „ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas“, kuriame kruopščiai sinchronizuojami visi procesai, reikalingi tuneliui iškasti per kalnus, pridūrė ekspertas.
Ta gręžimo mašina ne vien rausia uolienas, bet ir transportuoja jas atgal tuneliu, tuo pačiu metu klodama betono blokus, sudarančius tunelio vidinę dangą.
Atskira sistema užglaisto siūles tarp blokų.
Žurnalo „Ground Engineering“ redaktorė Claire Smith sakė naujienų agentūrai AFP, kad ambicingo Gotardo projekto sėkmė ir užbaigimas numatytu laiku „atvėrė kelią daugeliui kitų (panašių) projektų“.
GBT laikomas pirmuoju etapu greitojo geležinkelio linijai, turinčiai sujungti Prancūzijos miestą Lioną ir Italijos šiaurinį miestą Turiną. Šio projekto įgyvendinimas strigo dėl aplinkosaugos organizacijų priešinimosi.
Jis taip pat tapo prototipu Austrijos Brenerio tuneliui, kuris turėtų būti atidarytas maždaug po dešimtmečio.
Trečiadienį atidarytas GBT pranoko Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias geležinkelio tunelis. Tuo tarpu 50,5 km Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, liko trečias.
Vis dėlto Brenerio tunelis pretenduoja tapti antru ilgiausiu, kai atsidarys – jo ilgis turėtų būti 55 kilometrai.
