Tyrimo, kurio metu buvo apklausta 750 šalies įmonių vadovų, duomenimis, Vilniuje „Citadele“ pasitikėjimo indeksas buvo 53,95 punkto, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 51,26, užmiestyje – 50,07. Pesimistinės nuotaikos dominavo tarp įmonių, dirbančių mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose: čia indekso vertė nesiekė optimizmo ribą žyminčių 50 punktų ir pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 46,74.
„Natūralu, kad verslas susitelkęs didžiausiuose miestuose: čia žmonių perkamoji galia yra didžiausia, realizuojami ir didžiausi investicijų projektai. Takoskyra, kad įmonių nuotaikos yra geresnės užmiestyje, o ne mažesniuose miestuose rodo, jog po tradicinių įmonių ar verslų žlugimo miestai ir miesteliai dar nesugebėjo persiorientuoti ir rasti naujos nišos, o užmiestyje verslas kūrėsi apgalvotai ir tikslingai. Didesnis dėmesys regionams su laiku padėtų sumažinti natūraliai susiformavusį atotrūkį“, – įsitikinęs „Citadele“ banko Latvijoje ekonomistas Martinis Abuolinis.
Lietuvoje atsigavo nekilnojamojo turto sektorius, todėl būtent statybos įmonės šiuo metu gyvena geriausiomis nuotaikomis. Statybų sektoriaus indeksas šiemet kovą siekė (54,69 punkto) ir lenkė paslaugų teikėjus (52,06). Gamybos (49,71) ir prekybos (48,85) segmentuose nuotaikos pirmąjį ketvirtį buvo pesimistinės.
„Visoje Europoje stebime tendenciją, kad laukiant naujo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio finansuojamų projektų, statybų apimtys buvo sumažėję. Tačiau planuojami viešieji objektai bei klestinčios naujo gyvenamojo būsto statybos kelia šį sektorių į viršų. Kadangi dėl sezoniškumo statybininkai dabar dirba didžiausiomis apsukomis, jų nuotaikos geriausios, optimizmas didžiausias“, – sako „Citadele“ banko Latvijoje ekonomistas.
Jo teigimu, tai, kad tendencijos yra palankios statybų įmonėms, atsispindi ir viešuosiuose pirkimuose, kur pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausia buvo statybos įmonių paklausa. Šalies įmonės ir organizacijos metų pradžioje paskelbė 252,1 mln. eurų vertės statybos darbų viešųjų pirkimų, jie sudarė 41,4 proc. visų paskelbtų viešųjų pirkimų.
Pernai Lietuvoje negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties statybų darbams išleista 1,35 mlrd. eurų, ypatingai plėtėsi būsto statybos – jų darbų vertė, palyginti su 2014-aisiais, išaugo 38,3 proc. iki 423 mln. eurų.
Per artimiausius šešis mėnesius didžioji dalis Lietuvos įmonių planuoja didinti investicijas, samdyti daugiau darbuotojų, taip pat tikisi sulaukti nuoseklaus ekonominės situacijos pagerėjimo.
„Smulkios ir vidutinės įmonės dažniausiai neturi lėšų tiksliniams tyrimams užsakyti, todėl inicijuojamus tyrimus ir atliekamas rinkos dalyvių apklausas vertiname kaip puikią bazę bei galimybę panaudoti tokią informaciją renkantis, kur ir kaip nukreipti savo veiklą. Didelės, taip pat užsienio kapitalo įmonės seka, dažniau bei sumaniau pasinaudoja rinkų tyrimų rezultatais bei ekspertų įžvalgomis, todėl šią praktiką kuo plačiau ir greičiau turi perimti ir SVV įmonių vadovai“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas.
„Citadele“ indekso dabarties komponento, nusakančio tai, kaip verslininkai vertina praėjusį pusmetį, įvertinimas kovą buvo 46,38 punkto, nes šalies įmonių vadovai ir sprendimus priimantys asmenys bendrai neigiamai vertino praėjusio pusmečio situaciją.
Tuo tarpu „Citadele“ indekso ateities komponento, atspindinčio verslininkų prognozes kitam pusmečiui, vertė buvo 55,92 punkto ir rodo, kad įmonių vadovų nuotaikos artimiausiam pusmečiui yra optimistinės.
