Bene jauniausias šalyje bitininkas Vaidas Arbutavičius laiko aštuoniasdešimt bičių šeimų, tačiau kol kas pirmojo pavasario medaus paragavo tik jo sūnus. Šis pavasaris Vaido nenuvylė – medaus pakankamai, tačiau jo dar nekopinėjo.
„Kai korio didžioji dalis būna uždengta, galima jau imti, šiam rėmeliui reikia vienos dienos iki ėmimo“, – pasakojo ūkininkas, rodydamas korį.
Vaidui bitininkystė – ir pomėgis, ir verslas. Šiemet, kaip ir pernai, medaus kilogramą jis žada pardavinėti už šešis eurus.
„Aš iš namų parduodu 50 centų, kartais – euru pigiau. Kaimynai pripratę – ateina rankoj suspaudę pinigų sumą ir prašo įpilti medaus, tai nebekeliu tos kainos“, – sako Panevėžio rajono bitininkas Vaidas Arbutavičius.
Alfonsas Rutkauskas savo sodyboje Kupiškio rajone jau kopinėja medų. Bitės iš obelų, pienių, aviečių žiedų medaus prinešė daug, tad jo iš penkiasdešimties avilių pakaks ir sau, ir parduoti.
„Aš turiu atakiuot, sudėti, išsukti, stebėti kibirą, kad neperbėgtų, supilti“, – aiškina A. Rutkausko žmona bitininkė Zita Rutkauskienė.
„Tai yra priedas prie atlyginimo, prie būsimos pensijos, kaip sakydavo amžiną atilsį bitininkų sąjungos prezidentas Jonas Balžekas. Anais laikais norint šeimai pragyventi reikėjo turėti apie 100 bičių šeimų ir tada savo šeimą išlaikyti buvo galima“, – prisimena Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas.
Pasak bitininkų draugijos vadovo, medaus kainos perdaug nesikeičia, nes sunku konkuruoti su pigesniu užsienietišku medumi. Jei augalų neišdžiovins sausra, šiemet, pasak bitininkų, medaus pakaks.
