V.Gusarovas kažkada gyveno Baltarusijoje ir Ukrainoje, o prieš 18 metų atsikėlė į Londoną ir jau turi brito pasą. Jo transporto įmonėje – šeši sunkvežimiai, keli bendradarbiai. Visi jie – rusakalbiai. Verslininko teigimu, 70-80 proc. jo klientų – rusakalbiai D.Britanijos gyventojai, toli gražu ne tik turintieji britiškus pasus.
„Juos išstojimas iš ES, žinoma, paveiks“, – spėja Vasilijus.
Be abejo, tokiu atveju poveikį pajustų ir jo verslas.
Aštuonerius metus Londone gyvenantis Andrejus Sidelnikovas, priešingai – įsitikinęs, jog galimas pasitraukimas iš ES jo asmeniškai niekaip nepaveiks. Andrejui ramu, nes jis – politinis pabėgėlis.
Turiu rusišką pasą ir pabėgėlio dokumentus kelionėms, o bevizis režimas politiniam bėgliui apskritai ne ES arba Šengeno taisyklėmis nustatyti „, – aiškina opozicinio jaunimo judėjimo Rusijoje „Para“ buvęs lyderis.
Padus kutena nežinomybė
Andrejus užsidirba teikdamas privačias rusų kalbos pamokas ir dar prisiduria organizuodamas politinius bei kultūros renginius.
Jis – už tai, kad D.Britanija pasitrauktų iš ES. Pats Andrejus balsuoti refrendume negalės, tačiau turi nemažai pažįstamų bendraminčių rusų. Beje, tų, kurie turi britišką pasą.
Rusų kalba leidžiamo laikraščio „Anglija“ redaktorius Ilja Gončarovas daro prielaidą, kad jei jis ir pajus išstojimo iš ES pasekmes, tai jos nebus stiprios. Vis dėlto nenuspėjamumas neramina.
„Štai visi šie žmonės – ES piliečiai, – Ilja rodo į biure sėdinčiuosius prie gretimų staliukų. – Kas nutiks su jais visais, jei D.Britanija išstos iš ES, kol kas niekas nežino. Aš pats – taip pat ES pilietis“.
Laikraštis „Anglija“ dalijasi biuru su įmone, kuri užsiima pinigų perlaidomis į Rytų Europą, o jos darbuotojai – ES rytinių šalių piliečiai. Ilja gi – Lietuvos pilietis.
Verslininkas Vadimas Malkinas ketina balsuoti už tai, kad britai liktų ES. Apie tai, ko jam reikėtų laukti iš „Brexit“ (D.Britanijos išstojimo iš ES), Vadimas turi mažiausiai du scenarijus.
Vytinto kiaulienos kumpio faktorius
„D.Britanijai galimi du scenarijai. Optimistinis: šalis lieka kažkuo panaši į Šveicariją, tai reiškia, formaliai – už ES ribų, bet lyg ir joje. Ir pesimistinis: nusiris į realią deintegraciją, kai britų kompanijos praras ES rinkas, importas iš ES tarp brangesnis – vytintas kiaulienos kumpis su kamemberu pabrangs“.
Vakarietiškai mąstantis rusas juk negali be vytinto kiaulienos kumpio ir kamembero, net jei jis Londone“, – ironizuoja V.Malkinas.
„Pirmasis scenarijus, gali būti, mano verslui gal ir būtų visai neblogas, tačiau antrasis – labai rizikingas, todėl bumerangu grįš ir man, ir visiems.
Mano verslas – konsultacijos. Kreipiasi britų, užsienio ir tos pačios rusiškos kompanijos, o prasidėjus ekonominei krizei konsultacijų jos atsisakytų pirmiausia“, – aiškina V.Malkinas.
Vyras žino, kad tarp D.Britanijoje gyvenančių rusų kilmės britų nemažai tokių, kurie balsuos už šalies pasitraukimą iš ES. Jis spėja, kad daugelis taip elgsis iš pavydo.
„Mes čia šešerius metus ariame kaip tėtis Karlas, kad gautume pasus, laikome egzaminus, įrodinėjame, kad nesame kupranugariai, mokesčius ne šiaip sau mokame, bet ir dėl visa ko vos nepermokame,o jie, paprasti vaikinai iš Lenkijos, Lietuvos ar Rumunijos gilumos, kurie nei labiau išsilavinę už mus, nei kalba, nei kultūra nėra artimesni britams, dykai gauna kąsnį britiško gyvenimo. Ranka spaudžia britišką pasą plačiose klešnėse, akys paplūsta nuoskaudos ir pykčio ašaromis, lūpos šnibžda „privažiavo čia visokiausių“, – taip V.Malkinas vaizduoja rusų, palaikančių „Bretix“ idėją, motyvus.
Remia nemylinčius imigrantų
I.Gončarovas pastebi, jog tarp atvykėlių rusų kilmės britų nemažai britų nacionalistų šalininkų.
„Prieš metus jie balsavo už UKIP (Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją). Tai imigrantų nemylinti partija. Tačiau tie mūsų imigrantai, kurie jau tapo D.Britanijos piliečiais, kaži kodėl pamėgo UKIP“, – kalba I.Gončarovas.
V.Gusarovas savo rate nežino išstojimo iš ES šalininkų. „Visi, su kuriais kalbuosi, žinoma, prieš išstojimą, – teigia verslininkas. – Tačiau aš mažai bendrauju su žmonėmis, gyvenančiais už Londono ribų, ir su pačiais anglais. Taip pat nežinau, kiek atviri tie, su kuriais kalbuosi“.
Tiesa, apskritai pokalbių, V.Gusarovo teigimu, šia tema ne itin daug. Nors iki referendumo liko visai mažai, didelio ažiotažo nėra.
Šiandien niekas, net ir pagrindiniai šalies politikai, nepajėgia nors kiek konkrečiau apibrėžti, kas nutiks, kaip dėliosis D.Britanijos ir ES santykiai tuo atveju, jei šalies piliečiai balsuos už pasitraukimą iš Bendrijos. Tad ir gyventojų samprotavimai ta tema migloti ir abstraktūs.
Priešų apsupty
„Gąsdina visokiausiais baubais, neva išsyk įves vizas ir panašiai. Susidaro įspūdis, jog D.Britanija tą pačią akimirką atsidurs priešų apsuptyje, nutrūks visi ekonominiai ir politiniai ryšiai. Tačiau to visiškai nenumatoma“, – apie išstojimo iš ES pasekmes kalba A.Sidelnikovas.
Jis, vyro teigimu, nors ir neturi britiško paso, tačiau šioje situacijoje galvoja kaip britų valstybininkas.
„Gyvenu Londone, todėl šie procesai mane vienaip ar kitaip liečia. Tad kaip valstybininkas manau, kad artimiausiais metais D.Britanija politinėje erdvėje išloš, jei pasitrauks iš ES, nes šiandien Bendrija – klaiki biurokratinė mašina. Nelabai suprantu, kodėl, pavyzdžiui, D.Britanijos mokesčių mokėtojai turi mokėti pensijas graikams ar portugalams. Ar rumunams“, – aiškina A.Sidelnikovas.
„Išsilavinusieji supranta, kad išstojimas, kalbant apie pasekmes ekonomikai ir apie galimybes gyventi ir dirbti kur nors kontinente, niekur nevedantis kelias“, – tokia V.Malkino nuomonė.
O V.Gusarovui paprasčiausiai norėtųsi stabilumo: „Ir taip juk gerai. Kam ieškoti dar geriau, kam prisišaukti bėdą?“