1909 metų gegužės 24 dieną Švedijoje buvo įkurti pirmieji Europoje šeši nacionaliniai parkai. Nuo to laiko ši diena minima kaip Parkų diena siekiant atkreipti mūsų dėmesį į tai, kaip svarbu išsaugoti gamtą tokią, kokią ją sukūrė Aukščiausiasis. Ir dar svarbu žinoti, ypač prasidėjus vasarai, kad visas šis nežmogiškas grožis yra šalia mūsų kur kas arčiau, negu kartais atrodo.
Sareko nacionalinis parkas (Švedija)
Kadangi švedai įkūrė pirmuosius nacionalinius parkus, nuo jų ir pradėsime. Apsilankymas šiame parke taps ne šiaip sau poilsiu laukinėje gamtoje. Gidai primygtinai prašo vaikus ir silpnadvasius palikti namuose. Jokių nužymėtų takų, užkandinių ar kitų civilizacijos pasiekimų. 2000 kvadratinių kilometrų visiškai nepaliestos žemės su miškais, ledynais, kalnais ir kriokliais.
Turite būti patyręs keliautojas, kad įveiktumėte trumpiausią kelią per tokią vietovę.
Tiems, kurie nelabai pasitiki savo jėgomis, organizuojamos kelionės su gidais, bet net ir tada kiekvienas išvykos dalyvis turi būti gerai fiziškai pasirengęs ir turėti žygeivio patirties.
Nacionalinis parkas „Plitvička jezera“ („Plitvicų ežerai“) (Kroatija)
Parkui suteiktas statusas „Pasaulio paveldas“ – ir ne be pagrindo. Ši vietovė tokia graži, kad fotografijos atrodo tarsi pagražintos. Parke daugybė upių, ir visose vandens spalva skirtinga dėl įvairių ištirpusių mineralų. Parkas toks didelis, kad klimato reiškiniai įvairiose jo vietose vienu metu yra skirtingi.
Čia gyvena laukiniai lokiai, kas Europai yra gana neįprasta, o žmogui – pavojinga. Todėl be gero gido geriau čia nuotykių neieškoti.
Vatnajokullo (Vatnajökull) nacionalinis parkas (Islandija)
Ledynai, ledo kalnai, ledo slėniai, ledo urvai – trumpai tariant, prieš jūsų akis atsiveria ledas visu savo gražumu ir įvairove. Kelionė gali būti neišdildoma iš atminties, bet tuo pačiu mirtinai pavojinga, jeigu neturite laipiojimo uolomis ir gyvenimo žemų temperatūrų sąlygomis patirties.
Tačiau galima rasti maršrutų pradedantiesiems – įspūdžių bus ne mažiau. Tai viena iš gražiausių vietų planetoje, ir jeigu globalinis atšilimas tęsis, jai tai gali baigtis liūdnai. Todėl skubėkite.
Helvetinjervio (Helvetinjärvi) nacionalinis parkas (Suomija)
Pavadinimas išvertus iš suomių kalbos reiškia „Pragaro ežeras“, bet ten gražu kaip rojuje. Pagrindinis šio parko privalumas – jis lengvai pasiekiamas. Pakeliauti po jį galima net sėdint neįgaliojo veežimėlyje. Jokio specialaus pasirengimo nereikia.
Trumpai drūtai – nėra nė vieno argumento prieš šį parką, tad reikia rengtis kelionei. Vienintelis minusas – vasarą prie ežero aukų laukia kraujasiurbiai vabzdžiai, todėl reikia nepamiršti atitinkamų purškiklių ir apsišarvoti kantrybe. Nieko nepadarysi – čia gi laukinė gamta.
Gennargentu nacionalinis parkas (Parco Nazionale del Golfo di Orosei e del Gennargentu) (Italija)
Dar vienas parkas, kuriame nepatirsite kažkokių ypatingų sunkumų. Jį labai mėgsta uolakopiai, bet garsus jis ne mėgėjais laipioti uolomis, o savo neliestais paplūdimiais, kuriuose nerasi nė gyvos dvasios, nekalbant jau apie gultus su išskėstais skėčiais nuo saulės. Ir tokių paplūdimių ten ne viena dešimtis. O vanduo tyras kaip krištolas, jame gali sau pliuškentis, ir niekas tau nedrums ramybės.
Keliautojams patariama išsinuomoti valtį ir plaukti ja nuo vieno nuostabaus paplūdimio iki kito, dar labiau stulbinančio savo grožiu.
Visą šį grožį galima pamatyti ir keliaujant pėsčiomis.
Berchtesgadeno nacionalinis parkas (Vokietija)
Parkas yra prie sienos su Austrija, ir tai yra uolakopių ir jiems prijaučiančių rojus. Parke – dešimtys mažyčių ežeriukų, kurių vanduo labai skaidrus. Bet nusigauti iki jų galima tik įkopus į kalną. Snieguotos viršūnės ir kalnų slėniai su nužymėtais visų sudėtingumo kategorijų takais, tad netgi pradedantieji gali puikiai ir, kas svarbiausia, saugiai praleisti laiką.
Ir vis dėlto, šis parkas jums ne „Disneilendas“ – jokios civilizacijos nesitikėkite.
Išeidami į žygį atsiminkite, kad jokios pagalbos – nei medicininės, nei mėsainio pavidalu – greitai nesulauksite. Vieta negyvenama.
Lake District nacionalinis parkas (Anglija)
XIX amžiaus anglų poezija gimė todėl, kad čia, būtent čia važiuodavo kūrybingos Anglijos asmenybės semtis įkvėpimo besigrožint atsiveriančiais vaizdais. Ežerai, girios, pasakiški užkampiai – visa tai labai arti žmonių.
Jeigu keliaujate po Didžiąją Britaniją, būtinai skirkite porą dienų šiam parkui aplankyti, tikrai nepasigailėsite.
Kada žmonės kalba apie Anglijos gamtos grožį, jie turi omenyje būtent šias vietas. Pasukate keletą kilometrų nuo plento – ir jūs jau rašytojos Jane Austen romanuose.
Loch Lomond ir The Trossachs nacionalinis parkas (Loch Lomond and The Trossachs National Park) (Škotija)
Na, o jeigu jau atvykote į šiuos kraštus, nepamirškime paties didžiausio Škotijos nacionalinio parko. Čia daug miškų, ežerų ir mažyčių užutėkių. Vietos labai gražios, bet gamta nepaliesta.
Be vadovo galite pasiklysti, tačiau nereikia jokio ypatingo pasirengimo, išskyrus moralinį.
Susiraskite gerą vietinį vedlį, praleiskite parke keletą dienų, ir iš karto suprasite, kodėl škotai taip nori atsiskirti ir galvoja, kad jiems nereikia nieko kito pasaulyje. Pagyvenkite šiame grožyje – jums irgi nebereikės nieko kito pasaulyje, rekomenduoja Jelena Osipova portale „gazeta.ru“.
Parengė Leonas Grybauskas
