Tokį požiūrį atskleidžia balandžio pabaigoje atliktas „Verslo reputacijos indekso“ tyrimas. Jo metu pirmą kartą šalyje išsamiai įvertintas trijų grupių – plačiosios visuomenės, nuomonių lyderių − žurnalistų, tinklaraštininkų, nevyriausybinio sektoriaus atstovų ir įvairių sričių ekspertų, bei sprendimų priėmėjų – didžiausių įmonių, valstybės institucijų, verslo organizacijų vadovų, politikų, − požiūris į Lietuvoje veikiančių įmonių reputaciją.
Pasak tyrimo iniciatoriaus, komunikacijos konsultantų agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininko Mykolo Katkaus, nors tirti Lietuvos bendrovių reputaciją buvo bandoma ir anksčiau, pastarasis tyrimas išsiskiria tiek savo imtimi, tiek gyliu. „Matyti, jog aukštas vadovaujančias pareigas einantys sprendimų priėmėjai ir viešosios nuomonės lyderiai, aktyvioji visuomenės dalis, bendroves ir jų reputaciją neretai vertina visai kitaip nei dauguma gyventojų. Plačiosios visuomenės požiūris į įmonių reputaciją daugeliu atveju gerokai palankesnis nei sprendimų priėmėjų ar nuomonių lyderių, kurie daug kritiškiau vertina visuose sektoriuose veikiančias bendroves. Be to, visos trys grupės teikia pirmenybę skirtingiems reputacijos aspektams“, − komentuoja M. Katkus.
„Verslo reputacijos indekso“ tyrimą atlikusios bendrovės „SIC“ verslo plėtros direktorė pažymi, kad nustatant įmonių reputacijos indeksą buvo vertinamas tiek respondentų požiūris į reputaciją, tiek pasitikėjimas įmone, tiek ir jai išreiškiama pagarba. „Nusprendėme išnagrinėti visus tris reputacijos aspektus ir apibendrinti juos viename indekse. Tai pasiteisino ir suteikė įdomių įžvalgų – bendrovėmis, kurių reputaciją respondentai vertino palankiai, nebūtinai taip pat pasitikima ar joms išreiškiamas palankumas“, − sako R. Gaudiešienė.
M. Katkus atkreipia dėmesį, kad verslas pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio ir investicijų skiria įmonių reputacijai. „Tai suprantama – gera bendrovės reputacija leidžia tikėtis lojalesnių klientų, palankesnio valdžios ir visuomenės požiūrio į verslo iššūkius, padeda pritraukti geriausius talentus. Vis dėlto, iš tyrimo duomenų matyti, kad reputaciją svarbu puoselėti ne tik komunikacijos priemonėmis. Visuomenei gerokai svarbesnė yra pati įmonių veikla“, – pažymi „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas.
Respondentų nuomone, tokie požymiai kaip finansinis įmonės stabilumas, geras verslo organizavimas ar tęstinė, nuosekli finansinė veikla turi mažiau reikšmingos įtakos bendrovių reputacijai. Tuo tarpu etiškas elgesys ir garbinga konkurencija, verslo sąžiningumas ir atsakingumas yra vieni svarbiausių reputaciją lemiančių veiksnių.
„Pastebime, kad tiek visuomenės, tiek verslo dėmesys etiškai, atsakingai veiklai bei sąžiningai konkurencijai nuolat auga. Sąžiningos bei etiškos veiklos svarbą reputacijai patvirtino ir mūsų tyrimas. Taigi įmonės, kurioms svarbi reputaciją, turėtų atminti – ją visų pirma formuoja vertybės ir tinkamos veiklos nuostatos“, − komentuoja Rūta Skyrienė, tyrimo partnerės, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė ir skaidraus verslo aljanso „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė.
Atliekant „Verslo reputacijos indekso“ tyrimą buvo apklausta 1010 šalies gyventojų, 200 atrinktų nuomonės lyderių bei 105 sprendimų priėmėjai. Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. vasario-balandžio mėnesiais.
15 geriausios reputacijos Lietuvos bendrovių tarp visų visuomenės grupių (skliausteliuose nurodytas įmonės reputacijos indeksas)*
1. „Thermo Fisher Scientific“ (74) 2. AIG (65) 3. „SICOR Biotech“ (63) 4. „Barclays“ (60) 5. „Western Union“ (58) 6. „Blue Bridge“ (57) 7. „Lietuvos draudimas“ (48) 8. „Swedbank“ (48) 9. „Camelia Vaistinė“ (47) 10. ERGO (45) 11. TEO (45) 12. „Gintarinė vaistinė“ (45) 13. IKI (43) 14. „Švyturys“ (41) 15. SEB (40)
* „Nasdaq“ pašalinta dėl pernelyg mažo žinomumo visuomenės grupėje.
