Pasibaigus nuomos sutarčiai po 15 metų bendrovės „Litesko“ valdymo miesto šilumos ūkį perėmusi Palangos savivaldybė gyventojams jau kitą žiemą žada 15 procentų pigesnę šilumą.
Tiesa, kaip tai pavyks padaryti, kol kas nelabai suprantama. Negana to, savivaldybės įmonė Palangos šilumos tinklai, nors jau dirba, neturi šilumos tiekimo licencijos ir ketina ją gauti artimiausiu metu.
Išsyk pažėrė pastabų
Praėjusią savaitę buvo pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo visas šilumos ūkis perėjo į savivaldybės rankas.
Nuo šiol centralizuotu būdu miestą šildysianti savivaldybės įmonė Palangos šilumos tinklai jau surinko kolektyvą, įdarbino reikiamus specialistus.
Tačiau su miestą šildžiusia bendrove „Litesko“ atsisveikinusi savivaldybė neslėpė priekaištų dėl nugyvento turto.
„Prieš perimdami šilumos ūkį tikėjomės, kad prieš 16 metų išnuomotas turtas šiandien atrodys geriau“, – teigė savivaldybės įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas, miesto vicemeras Rimantas Mikalkėnas.
Jam pritarė ir Palangos šilumos tinklų direktorius Artūras Mažrimas: „Per 16 nuomos metų Palangoje dirbę energetikai nieko neinvestavo: pastatai neremontuoti, baldai – tie patys, įrangai dėmesio skirta tik tiek, kiek reikėjo funkcijoms vykdyti.“
„Litesko“ buvo priekaištaujama ir dėl atmestinos šilumos tinklų priežiūros – mat jau Palangos šilumos tinklams vykdant hidraulinius bandymus dviejose vietose trūko vamzdžiai.
Neįvyko nė vienos avarijos
Tačiau „Litesko“ atstovui Nerijui Mikalajūnui tokie savivaldybės pradėti žerti priekaištai pasirodė mažų mažiausiai keistoki.
„Iš mūsų priimant turtą ir pasirašant aktą dėl turto ir įrenginių būklės savivaldybės įmonė neišsakė jokių pretenzijų“, – tvirtino „Litesko“ atstovas.
Tai, kad hidraulinių bandymų metu kai kuriose vietose neatlaikė trasos, N.Mikalajūnas pavadino įprastu reiškiniu.
„Juk kasmet būtina patikrinti vamzdyno būklę ir išsiaiškinti silpnąsias vietas, tam vasarą ir paleidžiamas vanduo didesniu spaudimu. Palangoje per 16 metų žiemą trasose neįvyko nė vienos avarijos, dėl kurios bent trumpam tektų stabdyti šilumos tiekimą“, – sakė N.Mikalajūnas.
Kaip mažins kainą?
Kaip pavyks palangiškiams sumažinti šilumos kainą, šilumos tinklus perėmusios savivaldybės įmonės vadovas A.Mažrimas paaiškinti kol kas negalėjo. To tikimasi pasiekti pigiau perkant biokurą.
Tačiau, anot A.Mažrimo, „Litesko“ neatskleidė biokuro kainos dalies Palangai nustatant šilumos tarifą. Tokios informacijos neteikia ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl neaišku, kiek pavyks sumažinti kuro kainą.
Palangos šilumos tinklų įmonė miestą šildys nesiekdama jokio pelno, atsisakydama nebūtinų išlaidų ir taupydama.
Ketiname pradėti derybas su tais pavieniais vartotojais, kuriems šiluma tiekiama dideliu atstumu. Tokiems abonentams siūlysime rinktis alternatyvų šildymą“, – teigė A.Mažrimas.
Prognozuoja atsargiai
Savivaldybės bendrovės stebėtojų tarybos narys Dainius Želvys atsargiai prognozavo būsimą šilumos kainą: „Tai priklausys nuo įmonės ekonominių rodiklių ir biokuro kainų biržoje.“
Jo manymu, „Litesko“, kaip stambus pirkėjas, biokuro pirkimo sandorius galėjo sudaryti už palankesnę kainą, nei tai darys Palangos šilumos tinklai.
Tačiau kalbas, kad šilumos kainą galima sumažinti biokurą perkant pigiau, „Litesko“ atstovas N.Mikalajūnas pavadino gyventojų apgaule.
„Nepaisant to, už kiek perkamas biokuras, į šilumos tarifą įskaičiuojama ne didesnė nei vidutinė jo rinkos kaina.
Visas biokuras perkamas biržoje. Sumažinti šilumos kainą Palangai bus įmanoma tik tuo atveju, jei ji ras biokurą parduodančiųjų pigiau nei už vidutinę rinkos kainą“, – teigė N.Mikalajūnas.