Technikos naujovės – tik vienas žemės ūkio naujovėms skirto renginio „Grūdo kelias“ aspektas. Tačiau į Radviliškio rajoną, Liaudiškių kaimą kone iš visos Lietuvos suvažiavę ūkininkai pirmiausia išlandžiojo po naujausių traktorių kabinas. Ir tik po to ėmė dairytis po ūkininko Vytauto Krikščiūno pasėlius. Mat šio žmogaus ūkyje ir vyko vadinamosios „lauko dienos“.
„Šiuo metu jau prekiaujame pačiais naujausiais – CX serijos kombainais. Tai 8-85 – vienas našiausių Europoje kombainų. Tai – savigyra. Tai liudija tyrimų duomenys“, – patikino „Lytagra“ vadovas Erinijus Aksomaitis.
Javus auginančių ūkininkų laukuose jau ir taip sukiojasi kombainai – „monstrai“. Ką reiškia tas „geriausias našumas“, kai, atrodytų, jau visi technikos galingumo rekordai yra sumušti?
„Tai ir duomenys, kiek grūdų nukertama per tam tikrą laiką, ir – jų išvalymas, ir švarumo rodikliai, ir degalų sąnaudos, ir daugybė kitų parametrų“, -- paaiškino “Lytagra“ vadovas.
Tokių kombainų šiemet į ūkius yra atgabenti trys. Yra sudaryta ir dar keletas pirkimo-pardavimo sandorių.
O štai traktorius, nudažytas “Maserati“ dažais, Lietuvoje darbuojasi vos vienas – ekologiniame ūkyje, kurio dydis perkopė 2200 hektarų.
„Tas traktorius per penkias savaites jau atidirbo 400 valandų. Ekologiniai ūkiai juk nenaudoja jokios chemijos. Juose sėkmė priklauso nuo gerai įdirbtos žemės: nuo technikos ir padargų“, - kalbėjo E.Aksomaitis.
Tuo tarpu kombainas kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų, ir jų Lietuvoje jau yra parduoti trys. Dar kelios sutartys – rengiamos.
Ūkyje auga jau ketvirta karta
„Sūnus Laurynas – agronomas, dukra Giedrė – taip pat. Jauniausias vaikas – abiturientas. Ar bereikia mums dar vieno tokio specialisto, jei ir pats esu agronomas?“ – V.Krikščiūnas gūžtelėjo pečiais.
V.Krikščiūnas – ūkininkas, kurio ūkis „kiaulių mėšle“ braidantiems britams turėtų sukelti pavydą.
Ūkininkauti jis pradėjo 1990-aisiais, pradėjęs dirbti savo senelių žemę.
Pirmieji laukai anuomet tesiekė 13 hektarų, o šiuo metu žemės ūkio technika sukiojasi kone 2000 hektarų dydžio plotuose. Ūkininkas augina žieminius bei vasarinius kviečius, žieminius rapsus, sėja miežių bei pupų.
Per pastaruosius dešimtį metų šio žmogaus ūkis apskritai neatpažįstamai pasikeitė. Iškilo 6000 tonų grūdų talpinantį elevatorių bei modernią jų džiovyklą. Greta statomas maždaug to paties dydžio kitas elevatorius, o prie sandėlių išrikiuota žemės ūkio technika verčia smulkesnius ūkininkus varstyti ją smalsiais žvilgsniais.
„Dirbam dirbam“, – ūkyje, prie sandėlio dūmą traukiantys vyrai nepuolė slėptis, pamatę į juos atsuktą fotoaparato objektyvą. O kam? Juk gero darbo, gyvenant kaime, kiekvienas pavydėtų. O atlygio? „Negalim skųstis“, – pratarė.
Pasak V.Krikščiūno, nors ūkyje dirba visa šeima, išsiversi jame be samdomų darbuotojų neįmanoma. Kaip ir be modernių žemės ūkio technologijų.
„Ne tik augalams skirti mikroelementai ar amino rūgštys tapo „madingi“. Atsirado dirvožemiui gerinti skirtų preparatų. Tuomet, kai palankios gamtos sąlygos – kai pakanka drėgmės tiems preparatams naudoti, neįmanoma nepastebėti jų teikiamos naudos.
Bet jei metai – sausi, kritulių – nedaug, jų poveikis būna silpnesnis“, – kalbėjo ūkininkas.
Praėjusiais metais iš hektaro jo ūkyje buvo kuliama 7-8 tonų kviečių, rapsų derlingumas siekė 4 tonas.
Pasak V.Krikščiūno, jis neparduoda grūdų vos nukultų, „nuo kombaino“. Be to, nesudaro ir išankstinių sutarčių su grūdų prekybos įmonėmis. Jo patirtis liudija, kad palankiausios kainos būna gruodį-vasarį. Todėl ir elevatorius pradeda tuštinti žiemą.
Mina „Grūdo keliu“
V.Krikščiūno valdose šiuo metu ir vyksta įmonių grupės „KG Group“ bei jų partnerių organizuojamas kasmetinis renginys „Grūdo kelias“, skirtas supažindinti ūkininkams su moderniausiomis žemdirbystės technologijomis, išmaniosiomis – taip pat.
Teigiama, kad į tokius renginius – lauko dienas, vykstančias augalininkystės ūkiuose, kasmet suvažiuoja daugybė ūkininkų iš visų Lietuvos regionų, taip pat iš Latvijos bei Baltarusijos.
Anot „KG Group“ įmonių vadovo Tautvydo Barščio, toks renginys – tai lyg dialogas tarp ūkininkų ir jiems kuriančių įmonių, kuris netrunka tapti apčiuopiamais dalykais – naujomis technologijomis ir ūkininkavimo priemonėmis.
„Mūsų įmonių grupėje dirba apie 30 agronomų. Technologijos labai sparčiai kinta. Tereikia ūkininkams jomis naudotis – konsultuotis su agronomais, pasitelkus modernias technologijas. Juk pasiūla yra milžiniška, tereikia mokėti išsirinkti“, – sakė T.Barštys.
Iškasė net „bunkerius“
„Sužinojęs, kad renginys šiemet vyks mano ūkyje, turėjau įsikibti, kad neparpulčiau“, – nusijuokė V.Krikščiūnas.
Ir jį galima suprasti. Nes tai dvi dienas trunkantis renginys, kurio metu į jį atvykę ūkininkai yra vežami į bandymų laukus – įvairių pasėlių plotus, kuriuose buvo išbandomos augalų apsaugos ar dirvos gerinimo priemonės.
Specialistai jiems ne tik paaiškina, bet ir parodo, koks yra jų poveikis.
Pavyzdžiui, bendrovė „Chemcentras“ įrengė „grūdo guolį“, – iškasė didžiulę, bene poros metrų gylio duobę. Į ją nusileidę ūkininkai „čiupinėjo“ žemę – dirvos profilį, kuriame nesunku pamatyti, kokią įtaką dirvožemiui padarė įvairios biologinės bei cheminės jo gerinimo priemonės.
Telefonuose – konsultacijų programos Galimybė išmaniajame telefone kontroliuoti ūkio darbus, online režimu pasikonsultuoti su agronomu, naudotis bendrovės „Kauno grūdai“ remiama „Farmis“ programa, – tai tik keletas išmaniųjų technologijų, kuriomis gali naudotis ūkininkai.
„Javų augintojai šiemet jau gali naudotis „Adama“ įdiegta išmaniąją programa – būdami laukuose gauti patarimų, kokie augalams skirti produktai turėtų būti naudojami“, – sakė augalų apsaugos priemonių gamybos bendrovės „Adama Northern Europe“ vadovė Erika Povilionienė.
Degalų nugvelbti nebeįmanoma
Kodėl traktorius sudegina dvigubai daugiau degalų, nei nurodė gamintojai? Ko gero, ne vienam ūkininkui tokios situacijos buvo sukėlusios siutą. Kol paaiškėdavo, kad ne technika yra išdavikė, bet degalus gvelbiantys mechanizatoriai.
130 eurų. Maždaug tiek kainuoja telemetrinė įranga – viena iš transporto valdymo sistemos dalių.
„Pirmieji mūsų klientai buvo visa „KG Group“ įmonių grupė. O šiuo metu paslaugas teigiame vien tik Baltijos šalyse maždaug 8 tūkst. automobilių bei žemės ūkio technikos“, – sakė telemetrinės įrangą gaminančios bei impotuojančios įmonės „Baltic Car Equipment“ vadovas Giedrius Obelevičius.
Darbo laiko bei kuro apskaita, kelionės lapas – tai tik keletas duomenų, kuriuos fiksuoja transporto valdymo sistema.
„Vieninteliai Lietuvoje esame padarę tiesioginį importą iš degalinių. Jei automobiliui yra skirta degalų kortelė, tai programa kelionės lape fiksuoja kuro čekių duomenis – suskaičiuoja per mėnesį įpiltų degalų kiekį bei jo sąnaudas, apskaičiuota likutį, kilometrų kiekį. Taip galima apsisaugoti nuo degalų vagysčių“, – paaiškino G.Obelevičius. Telemetrinė įranga siunčia informaciją į įrenginius, kuriuose įdiegta programa, taip stebimas technikos judėjimo maršrutas, sustojimo vietos, greitis, pasėlių ribos bei kiti duomenys.
