Šie žmonės pramoniniu mastu gamino vadinamąjį narkotinių medžiagų pirmtaką (cheminį junginį, kuriam reaguojant gaunamas kitas cheminis junginys, kitaip dar vadinamas „prekursoriumi“ iš angl. „precursor“. – Red.), kuris buvo pagrindas amfetaminams gaminti. Europos ir Artimųjų Rytų šalys buvo tiesiog užtvindytos pigia rusiška žaliava, iš kurios pačiais kukliausiais paskaičiavimais buvo pagaminta iki 3,5 mlrd. narkotikų tablečių, o bendras narkotikų mafijos pelnas galėjo siekti daugiau kaip 50 mlrd. dolerių.
Du Rusijos gyventojai, organizavę šį nusikalstamą verslą, buvo nuteisti ilgai kalėti, o užsienyje baudžiamojon atsakomybėn patraukta dešimtys jų bendrininkų.
Nuo „smulkios chemijos“ – į pramoninės gamybos lygį
Ilja Kudriavcevas ir Aleksandras Nedugovas buvo pripažinti kaltais dėl narkotinių medžiagų gamybos ir platinimo ir nuteisti kalėti atitinkamai 17,5 ir 12,5 metų griežto režimo kolonijoje. Kaip leidiniui paaiškino tyrėjai, narkotinių medžiagų pirmtaką gamino Permės akcinė bendrovė – mokslo ir gamybos įmonė „Trivektr“, kurią dar praėjusio amžiaus pabaigoje įkūrė Pavelas Kudriavcevas – verslininkas, chemikas pagal išsilavinimą. Iki 2010 metų jis netgi buvo Permės pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas.
Iš pradžių ši nedidelė įmonė gamino ir pardavinėjo nedidelius gana riboto asortimento cheminių produktų kiekius. Tačiau verslininkas P.Kudriavcevas gana greitai suprato, kad žymiai didesnį pelną galima gauti gaminant didelės koncentracijos 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną). Ši medžiaga, kitaip dar vadinama benzilmetilketonu (BMK), gerai žinoma Europoje kaip pagrindas amfetaminų grupės sintetiniams narkotikams gaminti, o jos apyvartą griežtai kontroliuoja teisėsaugos institucijos.
Iš pradžių BMK „Trivektr“ produkcijos sąraše buvo tik šeštoje pozicijoje, bet vėliau tapo pagrindine produkcija. Kai kuriais duomenimis, P.Kudriavcevas ne kartą lankėsi užsienyje įvairiose chemikų parodose ir seminaruose, kur, sprendžiant pagal viską, jo įmonės produkcija ir susidomėjo Vakarų Europos nusikalstamų klanų atstovai, kuriems reikėjo pigios ir kokybiškos žaliavos narkotikų gamybos laboratorijoms. Iš vienos Pabaltijo valstybės net buvo atsiųstas specialistas cheminės medžiagos sintezės procesui sureguliuoti. Beje, po to, kai technologinis procesas buvo įsisavintas ir cheminis junginys pradėtas gaminti pramoniniu būdu, užsieniečio paslaugų buvo atsisakyta, teigia straipsnio autoriai Sergejus Sergejevas ir Maksimas Strugovas.
Gaminti ir Baltijos valstybėse
Maždaug nuo 2001–2002 metų BMK pradėjo dideliu srautu plūsti į Europos Sąjungos šalis. Operatyvinė informacija rodo, kad iš aukštos kokybės rusiškos žaliavos amfetaminai buvo gaminami Nyderlanduose, Anglijoje, taip pat Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Permės BMK pasižymėjo tuo, kad narkotiką iš jo buvo galima pasigaminti praktiškai namų sąlygomis. Tam reikėjo paprasčiausio aparatūros rinkinio ir autoklavo. Yra duomenų, kad periodiškai sintetiniai narkotikai buvo gaminami vilkikuose – namuose ant ratų, kurie nuolat važinėdavo iš vienos vietos į kitą. Pats narkotikas masiškai buvo pardavinėjamas naktiniuose klubuose ir kitose jaunimo poilsio vietose. Beje, tuo metu narkotinių medžiagų pirmtakų apyvartos kontrolė Rusijoje buvo santykinai negriežta, o vienintelis veiksmingas apribojimas buvo tik draudimas jį išvežti be specialaus leidimo, teigia autoriai.
Gabeno „fūrose“
Tada ponas P.Kudriavcevas ir jo bendrininkai sugalvojo gana primityvią schemą. Mišinį su narkotine medžiaga „Trivektr“ pardavinėjo savo „prekybos namams“, kuriuos buvo įsteigęs pats verslininkas arba kurie buvo įsteigti jam dalyvaujant – akcinei bendrovei „Chimtechprom“ ir akcinei bendrovei „Ural-Chimtechprom“.
Beje, pastarosios vadovu tapo P.Kudriavcevo sūnus Ilja. Dokumentai rodo, kad šios bendrovės parduodavo BMK firmoms, kurios iš tiesų buvo vienadienės. O iš tikrųjų mišinys keliaudavo iš Permės tiesiai į Maskvos sritį, kur jo gavėjai buvo kažkokio Varežkino, P.Kudriavcevo pažįstamo, struktūros. Čia BMK supildavo į papildomus „fūrų“ – krovininių vilkikų – degalų bakus.
Šių vairuotojai ir savininkai gaudavo savo dalį. Neretai tokie degalų bakai buvo specialiai kontrabandai gabenti skirtas konteineris, kuriame nedidelė dalis šalia įpylimo angos buvo skirta degalams, o didžioji bako tūrio dalis buvo atskirta sandaria pertvara, ir joje galėjai vežti bet kokį kontrabandinį skystį.
Apgamas
„Kommersant“ šaltinių duomenimis jau 2005 metais Europolas kreipėsi į kompetentingas Rusijos institucijas su prašymu išsiaiškinti, kodėl iš Rusijos į Europą įvežamas didžiulis BMK kiekis. 2006 metais FNKT surengė operaciją, per kurią BMK partija buvo perimta , o Varežkinas ir keturi jo bendrininkai atsidūrė teisiamųjų suole apkaltinus kontrabanda. Beje, jie neprisipažino ir P.Kudriavcevo neišdavė, o teismas jiems skyrė santykinai švelnią bausmę – vidutiniškai po trejus metus kalėjimo.
Beje, pats P.Kudriavcevas tada irgi buvo apklaustas ir netgi pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti su tyrėjais. Jis pareiškė, kad yra nekaltas, tvirtindamas, kad jo produkcija skirta tik pramoniniams tikslams – nuodingiesiems chemikalams, parfumerijai ir t.t. gaminti. Jau žymiai vėliau FNKT išsiaiškino, kad iš tikrųjų praktiškai nė vieno iš legaliai dirbančių Rusijos pramonininkų BMK nedomino. Tai žinojo ir patys Kudriavcevai – tėvas ir sūnus, o taip pat patyręs chemikas Aleksandras Nedugovas, kurie reguliariai analizavo atitinkamą rinką.
Susiję su „Agurkiniais“
Užtat klientų buvo, pavyzdžiui, Baltijos šalyse. FNKT, bendradarbiaudama su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, nustatė, kad dideles BMK partijas įsigydavo verslininkai, susiję su Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupuotės – „Agurkinių“ – nariais. Po penkerių sekimo metų „Agurkinių“ grupuotė buvo likviduota per bendrą Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugininkų operaciją. Vien tik Lietuvoje buvo suimti 52 organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, kuriems pareikšti kaltinimai dėl prekybos narkotikais, kantrabandos, turto prievartavimo ir žmogžudysčių, teigia žurnalistai.
Tenka pastebėti, kad kažkokie bendrininkai iš Nyderlandų suspėjo perspėti P.Kudriavcevą ir jo žmones, kad Europolas dar 2007 metų kovą kartu su Nyderlandų specialistais savo laboratorijose nustatė: didžioji dalis atimto amfetamino buvo pagaminta iš BMK, kurio kilmės šalis – Rusija. Narkotikas rodydavo vieną iš pirmtako komponentų, kurį FNKT darbuotojai kalbėdamiesi tarpusavyje vadino „apgamu“.
BMK gabenimo į Europą kanalas buvo uždarytas, bet P.Kudriavcevo grupė nusprendė savo veiklos nenutraukti. Jo nurodymu A.Nedugovas atliko net specialius tyrimus, nupirkęs brangiai kainuojančių įrenginių Ukrainoje. Galų gale chemikams pavyko atsikratyti „apgamo“. Bet BMK realizavimo kanalas kardinaliai pasikeitė.
Tyrėjai viršijo visus rekordus
FNKT duomenimis, Maskvoje Pavelas ir Ilja Kudriavcevai vedė derybas su Armėnijos kompanijos „Chimtek“ – buvusio Jerevano mokslo tyrimų instituto, vadovaujamo Samvelo Chačiatriano – atstovais ir susitarė dėl produkcijos tiekimo. Beje, pati prekė jau buvo vadinama techniniu plovikliu – natrio druska GMFESK, kuri buvo gaminama iš to paties BMK ir natrio metabisulfito.
Šis preparatas buvo vėl paverčiamas BMK įvykdžius keletą nesudėtingų cheminių reakcijų, bet jį jau buvo galima be jokių kliūčių vežti per sieną, kadangi jis nebuvo įtrauktas į draudžiamų medžiagų sąrašą. Iš pradžių armėnams per vieną siuntinių pristatymo tarnybą buvo nugabenta natrio druskos bandomoji siunta, o paskui per kitą kompaniją buvo sudaryta pirmoji sutartis dėl 1,1 tonos medžiagos patiekimo. Kada pirkėjams nepavyko iš jos išskirti pirmtako, derinti gamybos į Jerevaną išvyko Ilja Kudriavcevas ir Aleksandras Nedugovas. Per vieną iš vizitų I.Kudriavcevas parodė, kaip iš BMK susintetinti amfetaminus. Pagaliau galutinė tiekimo schema buvo organizuota per vienadienes firmas. Buvo pradėta srovinė gamyba, „Chimtek“ netgi įsigijo įrenginius tabletėms fasuoti.
Armėniškas mazgas
Narplioti „armėnišką“ mazgą teisėsaugos institucijų darbuotojai pradėjo 2010 metais, kada parodymus davė vienas iš liudininkų, žinojusių apie kažkokius cheminės produkcijos tiekimus iš „Trivektr“ per Domodedovo oro uostą. Dar po ketverių metų tyrėjai surinko visą reikalingą medžiagą, kuri atskleidė bendrą nusikaltimo vaizdą.
Buvo įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2007 iki 2009 metų tėvas ir sūnus Kudriavcevai ir jų bendrininkas A.Nedugovas patiekė į Armėniją apie 10 tonų GMFESK. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad iš Permės į Jerevaną patiekto narkotinių medžiagų pirmtako visiškai pakanka, kad būtų pagaminta ne mažiau kaip 60 mln. vienkartinių amfetamino dozių. Įvertinus gryno amfetamino procentinį kiekį parduodamame narkotike išeitų apie 3 mlrd. dolerių. Narkotikas buvo platinamas ne tik Armėnijoje – didžioji kvaišalų dalis keliaudavo į Turkiją ir Siriją.
Pačioje Armėnijoje aptikus keletą narkotikų laboratorijų vyko plačiai nuskambėjęs chemikų teismo procesas, pavadintas „profesorių byla“. Jo dalyviai buvo nuteisti vidutiniškai po 10 metų nelaisvės. O atsižvelgus į tai, kad pats nusikaltimas buvo įvykdytas ne Rusijoje, o Armėnijoje, baudžiamoji byla Kudriavcevams ir A.Nedugovui buvo iškelta tik 2014 metais po konsultacijų ir derybų su Armėnijos puse. Beje, tuo metu I.Kudriavcevas jau buvo kolonijoje – jis dar 2013 metais buvo nuteistas trejus metus kalėti už sukčiavimą, susijusį su kelių tonų narkotinių medžiagų pirmtakų vagyste – šie „prekursoriai“ tapo daiktiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, jie pas jį buvo padėti atsakingai saugoti.
Kvočiami I.Kudriavcevas ir A.Nedugovas neigė savo kaltę. Pirmasis tvirtino, kad buvo nuvykęs į Armėniją tiesiog kaip turistas ir norėdamas pabendrauti su draugais, o su narkotikų verslu jokių reikalų neturėjo. O А.Nedugovas sakė, kad lankėsi Armėnijoje savo vadovybės pavedimu, bendravo su vietiniais chemikais, bet su jais kalbėjosi vien tik apie technologinius procesus, niekaip nesusijusius su amfetaminų gamyba. Tačiau teisėsaugininkai pas juos rado ir paėmė instrukciją, kaip išskirti BMK iš „ploviklio“ – ją armėnams parengė Rusijos chemikai.
O vyresnysis Kudriavcevas spėjo nuo teisėsaugos pasislėpti Izraelyje. Jis išvyko ten su savo žmona žyde ir net gavo pilietybę. Beje, jau paskelbta jo tarptautinė paieška, o su Izraelio vyriausybe deramasi dėl jo ekstradicijos ir perdavimo į Rusijos teisėsaugos rankas.
Pardavė daugiau kaip 100 tonų
FNKT duomenimis, per savo egzistavimo laiką „Trivektr“, vėliau pripažinta kaip bankrutavusi bendrovė, pagamino ir pardavė narkotikų platintojams daugiau kaip 100 tonų BMK. Kaip tvirtina specialistai, iš šio narkotinių medžiagų pirmtako kiekio galima pagaminti apie 70 tonų gryno narkotiko. O tai jau sudaro apie 700 tonų gatvės narkotiko.
Perskaičiavus šį kiekį į tabletes gauname 3,5 mlrd. vienetų. O bendrasis pelnas, kurį greičiausiai gavo gamintojai, kontrabandininkai, narkotikų laboratorijos ir platinimo tinklai, FNKT skaičiavimais galėjo siekti 54 mlrd. dolerių.
Tokiu būdu, ši byla, kurioje Permės teismas paskelbė nuosprendį, tapo viena iš garsiausių ir neeiline FNKT istorijoje. Rusijos prezidento įsaku balandžio 5 dieną žinyba buvo panaikinta, o jos funkcijos perėjo Rusijos VRM, kurioje vėl įkurta vyriausioji narkotikų kontrolės valdyba.
Parengė Leonas Grybauskas
