Taip pat siūloma pradėti kasmetinį akcizo didinimą, kad 2020
metais atskiroms gėrimų grupėms būtų pradėtas taikyti vieningas
akcizo tarifas – 18 centų už 1 stiprumo laipsnį viename litre.
Taip pat siūloma steigti alkoholio žalos prevencijos fondą ir
jo pagalba šviesti visuomenę dėl alkoholio vartojimo žalos ir
pasekmių.
Į šį fondą patektų biudžeto pajamos, gautos iš
padidinto alkoholio akcizo, ir šiomis lėšomis būtų finansuojama
žiniasklaida, kuri netektų pajamų uždraudus alkoholio reklamą.
Seimas jau yra priėmęs svarstyti alkoholio reklamos draudimą
numatančias pataisas, kurias savo parašais parėmė 51 tūkst.
šalies gyventojų.
Atitinkamą idėją dėl akcizų didinimo ir fondo steigimo Seime
užregistravo grupė parlamentarų, priklausančių Mišriai Seimo
narių grupei bei konservatorių, lenkų, „tvarkiečių“ ir
„darbiečių“ frakcijoms.
Jeigu Seimas tokioms pataisoms dėl akcizo didinimui pritartų,
vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 laipsnių stiprumo tarifas
kitais metais didėtų 112 proc., 2018 metais – 35 proc., 2019
metais – 32 proc., 2020 metais – 33 procentais.
Dabar už šiuos gėrimus akcizas siekia 30,64 euro už
hektolitrą (100 litrų) arba pagal siūlomą naują tvarką – 3,64
cento už 1 proc. alkoholio litre.
Vyno ir kitų fermentuotų gėrimų virš 8,5 laipsnių stiprumo
akcizo augimas kitais metais būtų 97 proc., o vėliau po 15-20 proc.
Dabar už šiuos gėrimus akcizas siekia 77,89 euro už hektolitrą
arba pagal siūlomą naują tvarką – 5,56 cento už 1 proc.
alkoholio litre.
Akcizas spiritiniams gėrimams nuo kitų metų iki 2020 metų
didėtų nuo 5 proc. kitais metais iki 11 proc. 2020 metais.
Alaus akcizas irgi labiausiai didėtų kitais metais – 112
proc., o paskui po 30-40 proc. Dabar alaus akcizas siekia 3,36 centų
už 1 proc. alkoholio. 2017 metais akcizas paaugtų iki 7,11 cento, o
2020 metais – iki 18 centų.
Manoma, kad vynai ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 laipsnių
2017 metais brangtų 14 proc., arba 21 centu (už 0,5 litro), o
stipresni (už 0,7 litro) – 17 proc., arba 74 centais. 2018 metais
– atitinkamai 8 proc. ir 6 proc., arba 14 centų ir 28 centais, 2019
metais – 9 proc. ir 5 proc., arba 17 centų ir 25 centais, o
2020-aisiais – 11 proc. ir 7 proc., arba 23 centais ir 38 centais.
Alus (0,5 litro) brangtų mažiausiai – po 9-13 centų kasmet,
po 11-18 procentų. Spiritiniai gėrimai (0,5 litro) brangtų nuo
kitų metų kasmet po 42-74 centus iki 1,04 euro nuo 2020 metų.
Pasak Mišriai Seimo narių grupės vadovės Rimos Baškienės,
pakeitus alkoholio akcizo nustatymo tvarką ir tarifus padidinus, 2017
metais papildomai į biudžetą būtų surinkta apie 40 mln. eurų,
2018 metais – beveik 25 mln. eurų, 2019 metais – 29 mln. eurų 2020
metais – 31 mln. eurų.
Visos šios lėšos patektų į antialkoholio fondą. Pasak
R.Baškienės, šio fondo buvimas leistų valstybei finansuoti
socialinę reklamą, propaguojančią sveiką gyvenimo būdą.
„Tada žiniasklaidai sakome: dėl alkoholio reklamos draudimo
praradote 25 proc. pajamų, kurias atnešdavo tie, kurie pardavinėjo
alkoholį, o dabar – valstybė, nes jai svarbi alkoholio
antireklama“, – BNS teigė parlamentarė.
Fondas, kurį administruotų Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamentas, nebūtų juridinis asmuo ir veiktų 5 metus,
vėliau jo buvimo tikslingumas būtų svarstomas.
Pasak R.Baškienės, per tą laiką jis kompensuotų
žiniasklaidai dėl alkoholio reklamos draudimo netektas
pajamas: „Leistų išmokti gyventi ne iš alkoholi reklamos, o iš
socialinės reklamos, propaguojančios sveiką gyvenimą“, – teigė
ji.
Šiuo metu vynui, fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams
produktams taikomas akcizo mokestis už produkto hektolitrą, nesvarbu
kokia alkoholinio gėrimo tūrinė alkoholio koncentracija. Kiti
alkoholiniai gėrimai apmokestinami taip pat skirtingai, pavyzdžiui,
iš dalies spiritiniai gėrimai apmokestinami už hektolitrą
absoliutaus alkoholio bei alus – už 1 proc. faktinės tūrinės
alkoholio koncentracijos hektolitrą.