Palyginti su 2015 metų balandžiu, pramonės gamyba ketvirtąjį
šių metų mėnesį euro zonoje padidėjo 2,0 proc., o visoje ES
kilstelėjo 2,5 procento.
Lietuvoje 2016 metų balandį pramonės gamyba sumažėjo 2,7 proc.,
o per metus smuko 1,3 proc.
Šių metų balandį, palyginti su 2016-ųjų kovu, pramonės gamyba
euro zonoje pakilo 1,1 proc., tam daugiausia įtakos turėjo 2,3
proc. išaugusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,1 proc.
padidėjusi investicinių prekių gamyba, 1,6 proc. – trumpalaikio
vartojimo prekių gamyba, 0,4 proc. – tarpinio vartojimo prekių
gamyba bei 0,3 proc. pakilusi energijos gamyba.
Visoje ES pramonės gamyba išaugo 1,3 proc., nes trumpalaikio
vartojimo prekių gamybos mastas pakilo 2,3 proc., ilgalaikio
vartojimo prekių gamyba išaugo 1,9 proc., investicinių prekių
gamybos mastas – 1,7 proc., energijos gamyba- 0,5 proc., o tarpinio
vartojimo prekių mastas padidėjo 0,4 proc.
ES narių duomenimis, 2016 metų balandį, palyginti su šių metų
kovu, pramonės gamyba labiausiai išaugo Airijoje (6,7 proc.),
Portugalijoje (6,4 proc.), Estijoje (5,9 proc.) ir Vengrijoje (5,4
proc.), o labiausiai sumažėjo Kroatijoje (2,8 proc.), Lietuvoje
(2,7 proc.) ir Latvijoje (2,0 proc.).
2016 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu,
pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 2,0 proc. Tam didelį poveikį
turėjo regione 3,8 proc. padidėjusi investicinių prekių gamyba, 1,5
proc. kilstelėjusi tarpinio vartojimo prekių bei ilgalaikio
vartojimo prekių gamyba, 1,3 proc. padidėjusi energijos gamyba bei
1,0 proc. išaugusi trumpalaikio vartojimo prekių gamyba.
2016 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu,
pramonės gamyba visoje ES išaugo 2,5 proc., nes investicinių prekių
gamyba padidėjo 3,5 proc., trumpalaikio vartojimo prekių gamyba
išaugo 2,4 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamyba – 2,2 proc.,
tarpinio vartojimo prekių gamyba – 1,3 proc., o energijos gamybos
mastas padidėjo 1,0 proc.
Šių metų balandį ES, palyginti su tuo pačiu 2015 m. mėnesiu,
daugiausia pramonės gamyba padidėjo Slovakijoje (7,2 proc.).
Lenkijoje (5,9 proc.), Slovėnijoje (5,3 proc.), Vengrijoje (5,2
proc.) ir Kroatijoje (5,0 proc.), o sumažėjo Maltoje (3,6 proc.),
Liuksemburge (2,5 proc.), Lietuvoje (1,3 proc.) ir Latvijoje (0,5
proc.).
