Palyginti su 2015 metų balandžiu, pramonės gamyba ketvirtąjį šių metų mėnesį euro zonoje padidėjo 2,0 proc., o visoje ES kilstelėjo 2,5 procento.
Lietuvoje 2016 metų balandį pramonės gamyba sumažėjo 2,7 proc., o per metus smuko 1,3 proc.
Šių metų balandį, palyginti su 2016-ųjų kovu, pramonės gamyba euro zonoje pakilo 1,1 proc., tam daugiausia įtakos turėjo 2,3 proc. išaugusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,1 proc. padidėjusi investicinių prekių gamyba, 1,6 proc. – trumpalaikio vartojimo prekių gamyba, 0,4 proc. – tarpinio vartojimo prekių gamyba bei 0,3 proc. pakilusi energijos gamyba.
Visoje ES pramonės gamyba išaugo 1,3 proc., nes trumpalaikio vartojimo prekių gamybos mastas pakilo 2,3 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamyba išaugo 1,9 proc., investicinių prekių gamybos mastas – 1,7 proc., energijos gamyba- 0,5 proc., o tarpinio vartojimo prekių mastas padidėjo 0,4 proc.
ES narių duomenimis, 2016 metų balandį, palyginti su šių metų kovu, pramonės gamyba labiausiai išaugo Airijoje (6,7 proc.), Portugalijoje (6,4 proc.), Estijoje (5,9 proc.) ir Vengrijoje (5,4 proc.), o labiausiai sumažėjo Kroatijoje (2,8 proc.), Lietuvoje (2,7 proc.) ir Latvijoje (2,0 proc.).
2016 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 2,0 proc. Tam didelį poveikį turėjo regione 3,8 proc. padidėjusi investicinių prekių gamyba, 1,5 proc. kilstelėjusi tarpinio vartojimo prekių bei ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,3 proc. padidėjusi energijos gamyba bei 1,0 proc. išaugusi trumpalaikio vartojimo prekių gamyba.
2016 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, pramonės gamyba visoje ES išaugo 2,5 proc., nes investicinių prekių gamyba padidėjo 3,5 proc., trumpalaikio vartojimo prekių gamyba išaugo 2,4 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamyba – 2,2 proc., tarpinio vartojimo prekių gamyba – 1,3 proc., o energijos gamybos mastas padidėjo 1,0 proc.
Šių metų balandį ES, palyginti su tuo pačiu 2015 m. mėnesiu, daugiausia pramonės gamyba padidėjo Slovakijoje (7,2 proc.). Lenkijoje (5,9 proc.), Slovėnijoje (5,3 proc.), Vengrijoje (5,2 proc.) ir Kroatijoje (5,0 proc.), o sumažėjo Maltoje (3,6 proc.), Liuksemburge (2,5 proc.), Lietuvoje (1,3 proc.) ir Latvijoje (0,5 proc.).
