„Menkas malonumėlis“, – liūdnai konstatavo Jerome'as, pasakodamas apie tai, kaip tris mėnesius bandė gauti elektroninį parašą, būtiną jo verslui.
Prancūzas Lietuvoje gyvena jau 25 metus, turi čia šeimą, sukūrė verslą. Būdamas Europos Sąjungos (ES) pilietis, jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje, tad jis neturėtų jausti ir jokios diskriminacijos. Tačiau patirtis jam perša mintį, kad nei amerikiečiai, nei trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui rusai, panašių sunkumų Lietuvoje nepatiria.
Viskas prasidėjo nuo kortelės
Jerome'as pasakojo, kad visos jo problemos prasidėjo tuomet, kai Migracijos departamentas nusprendė ES piliečiams vietoje įprastos kortelės teikti pažymą apie gyvenimą Lietuvoje.
Anksčiau visi užsienio piliečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje, gaudavo korteles, primenančias mūsų asmens tapatybės dokumentus, kurias reikėjo atnaujinti kas penkerius metus.
Tuomet, kai 2004-aisiais Lietuva įstojo į ES, buvo nuspręsta, kad Bendrijos šalių piliečiams kortelės nėra būtinos. Ir nuo 2007-ųjų vietoj jų yra išduodamos pažymos. Jose nurodoma, kad žmogus turi teisę gyventi Lietuvoje.
Kortelių buvo atsisakyta tam, kad ES piliečiams būtų lengviau apsigyventi Sąjungos valstybėse.
„Laisvas žmonių judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES principų“, – teigiama Europos parlamento direktyvoje.
„Keliauti po ES valstybės gal ir tapo lengviau, bet jose gyventi – kažin. Aš pažymą gavau 2009 m., ir nuo tada velkasi problemos“, – pasakojo Jerom'as.
Pažyma – menkavertė?
Jo teigimu, Migracijos departmanetas pasielgė neprotingai, atsisakydamas kortelių ES piliečiams, nes naujos pažymos neturi tokios galios, kokią turėjo kortelės. Ir jau 10 metų, kaip niekas į tai nereaguoja.
„Valstybinės įstaigos nepripažįsta šitos pažymos. Kai tik nueinu kur nors, iš manęs iki šiol reikalauja tapatybės kortelės“, – teigė prancūzas. Į jo mėginimus paaiškinti, kad jau kone dešimt ,etų, kaip kortelės ES piliečiams nėra išduodamos, tarnautojai nekreipia dėmesio. Esą, pažyma netinka ir tiek.
Jerome'as pasakojo, kad jau įprato su savimi nešiotis visus įmanomus dokumentus, nuolat veltis į diskusijas su valstybės institucijų darbuotojais ir vis sulaukti problemų. Jis teigė nesuprantantis, kaip tokia sitaucija gali tęstis 10 metų.
„Mums aiškino, kad išduoda pažymą vietoje kortelės tam, kad nebūtų diskriminacijos. Bet gavosi atvirkščiai – rusai ar amerikiečiai ir toliau gauna korteles, kurių dažnai prireikia, ir dėl to turi daugiau teisių nei mes“, – pasakojo vyras.
Kantrybė Jerome'ui trūko šiais metais, kai bandė gauti elektroninį parašą, būtina jo verslui.
„Tuo metu tikrai susinervinau“, – dar gana santūriai kalbėjo jis, pasakodamas apie tris mėnesius užsitęsusį bandymą susišnekėti su Registrų centu.
Užsieniečiai – be elektroninių parašų
Jerome'o bandymai gauti elektroninį parašą prasidėjo kovo pradžioje.
Pirmiausia jis užsuko į savo mobiliojo operatoriaus paslaugų saloną. Maloni darbuotoja buvo pasiruošusi pagelbėti, bet tik iki akimirkos, kol sužinojo, kad Jerome'as – prancūzas. Tada jam buvo atsakyta, kad geriau mobilųjį parašą bandyti gauti finansinėje institucijoje - banke. Bet jame pasikartojo ta pati situacija.
„Bankas patarė kreiptis į Registrų centrą“, – kalbėjo jis. Į šią įmonę Jerome'as kreipėsi kovo 6 d. ir sulaukė jau iki skausmo pažįstamo atsakymo – pažymos neužtenka, reikia pateikti užsieniečio kortelę.
„Susierzinau. Paklausiau, ar visiems ES piliečiams tenka sukti tokius vargo ratus. Man buvo atsakyta, kad tikrai esu ne vienintelis – kad Registrų centras sulaukia daug skundų. Bet elektroninio parašo vis tiek jis suteikti negali“, – prisiminė jis.
Paskui sekė biurokratinė popierizmo lavina. Jerome'as parašė oficialų prašymą parašui gauti, Registrų centras mėnesį laiko jį nagrinėjo ir galiausiai balandį pranešė, kad parašo išduoti negali, nes „ES gyventojų pažyma nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas“.
Tuomet sekė naujos derybos, nauji prašymai ir atsakymas gegužės 10d. – prašymas bus apsvarstytas. Galiausiai, net Registrų centrui sutikus išduoti elektroninį parašą, viskas tuo nesibaigė.
Paaaiškėjo, kad Jerome'o pažyma – netinkama.
„Kai man išdavė pažymą, sakė, kad ji neterminuota, bet Registrų centras pareiškė, kad pažyma padaryta pagal seną mano pasą, todėl turiu gauti naują pažymą“, – pasakojo vyras.
Dėl naujos pažymos reikėjo kreiptis į Migracijos departamentą, o ten – dar mėnuo laukimo.
„Skubinau, nuolat skambinėjau, tad pažymą gavau per 10 dienų, o elektroninį parašą – birželio 3 dieną. Taigi vargau lygiai tris mėnesius“, – skundėsi Jerome'as.
Parašas būtinas verslui
Biurokratijos verpetai nebuvo vieninteliai, įtraukę Jerome'ą.
Kol jis bandė gauti elektroninį parašą ir skubino Registrų centrą, jį priekaištais baksnojo ir “Sodra“.
Lietuvoje prancūzas yra įkūręs savo verslą ir kas mėnesį „Sodrai“ turi pateikti deklaracijas, kurioms būrtinas elektroninis parašas.
„Mokesčių inspekcijoje ir bankuose galima viską sutvarkyti be jo, bet „Sodra“ dabar taip pertvarkė sistemą, kad elektroninis parašas būtinas“, – pasakojo vyras. Tol, kol gavo elektroninį parašą, jis sugaišo 3 mėnesius, taigi visą tą laiką negalėjo pateikti ir duomenų „Sodrai“.
„Aš nesuprantu. Jei Migracijos departamentas pakeičia savo tvarką, jis turėtų informuoti visas kitas institucijas ir prižiūrėti, ar viskas vyksta tinkamai. Arba kitos institucijos turėtų informuoti Migracijos departamentą, kad kyla problemų dėl naujų pažymų. O dabar niekam niekas nesvarbu“, – skundėsi Jerome'as.
10 metų įstatymui įgyvendinti
„Atrodo, kad Lietuvoje kairė ranka nežino, ką daro dešinė“, – teigė prancūzas. Panašu, kad taip ir gali būti.
Susisiekus su Migracijos departamentu, jo direktoriau pavaduotojas Jonas Vidickas teigė, kad neatsako už tokių institucijų kaip Registrų centras veiklą.
„Registrų centras veikia pagal Lietuvos įstatymus, taigi jis turi pripažinti pažymą, įtvirtintą tuose įstatymuose. Jeigu nepripažįsta, tai yra nekompetencija. Bet jeigu tiesiog prasilenkia kažkokie institucijų įstatymai, tuomet mes nieko negalime padaryti“, – sakė jis.
Registrų centras elektroninio parašo neišdavimą grindė tuo, kad pažyma nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. J.Vidickas teigė, kad tai tiesa, bet taip pat sakė, kad ir kortelė, kurios Registrų centras reikalauja – ne asmens tapatybės dokumentas, o dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisinę padėtį valstybėje.
Migracijos departamentas nekomentavo, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, kas dėl visko atsakingas ir ką turėtų daryti užsieniečiai, kurių pažymų valstybinės institucijos nepripažįsta.
Patikino, kad viskas bus gerai
Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė teigė, kad Registrų centras jau turi galimybę išduoti elektroninius parašus užsieniečiams.
„Nuo 2007 m. buvo atsiradęs kliuvinys elektroniui parašui gauti, bet dabar Registrų centras jau priima ES piliečių prašymus. Kiekvienas jų yra vertinamas individualiai, bet galimybė užsieniečiams gauti elektroninį parašą - atsirado“, – sakė ji.
G.Urbonavičės teigimu, pagal naują tvarką elektroniniai parašai išduodami nuo birželio 1 d.
Tik vis dar liko neaišku, ar tai Jerome'o sugaišti trys mėnesiai, bandant gauti elektroninį parašą, paskatino naujos tvarkos atsiradimą, ar tai ir buvo vienas iš naujosios tvarkos pavyzdžių, kai „kiekienas prašymas vertinamas individualiai“.
Registrų centras paaiškino, kodėl negalėjo išduoti parašų ES piliečiams, bet nepasakė, kodėl pokyčiams prireikė 10 metų.
„Tiesiog buvo tokia bazė, kad elektroninis parašas buvo susietas su asmens dokumentu, bet pažyma nėra asmens dokumentas.
Taigi trečiųjų šalių piliečiai parašus galėjo gauti, bet ES piliečiai – ne. Tiesiog tokia praktika buvo susiformavusi“, – sakė G.Urbonavičė.
Tiesa, ji nuramino, kad ši situacija keičiasi. Nuo liepos 1 d. visoje Europoje įsigalios speciali direktyva, pagal kurią visoje Europoje bus galima pasirašyti su vienoje šalyje gautu elektroniniu parašu.
Taigi prancūzai ar kiti užsieniečiai, negalintys įveikti Lietuvos biurokratijos, blogiausiu atveju galės nuvykti į gimtinę ir gauti joje elektroninį parašą.
