Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pabrėžė, kad augantys atlyginimai dar nereiškia tvarios darbo rinkos: „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi. Tačiau ilgainiui dėl išaugusių išlaidų darbuotojų atlyginimams gali pablogėti Lietuvos įmonių konkurencingumas“.
Tai gali lemti prastesnes verslo plėtros galimybes, ypač eksportuojančio sektoriaus įmonių, o kartu – neigiamai paveikti visą šalies ūkio augimą.
Viskas gerai
Bendras Lietuvos ekonomikos paveikslas šiemet keičiasi į gerąją pusę: auga vidaus paklausa, gerėja eksporto rodikliai.
„Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,6 proc., 2017 m. dar sparčiau – 3,3 proc.
Pasaulinės rinkos tendencijos, praėjusiais metais stabdžiusios Lietuvos ekonomikos augimą, šiemet klostosi palankiau. Rusijos ekonomika didžiausią savo krizę jau išgyveno, o mūsų eksportuotojai sėkmingai persiorientavo iš Rytų rinkos į Vakarus, stiprėja ir euro zona.
„Ekonominė aplinka mūsų eksportuotojams palanki ir tai prisidės prie ūkio augimo“, – kalbėjo G.Šimkus.
Žemos palūkanų normos vienu metu ir skatina investuoti, ir leidžia sutaupyti. Spurtuojančios investicijos į gyvenamųjų namų statybą sudaro 13 proc. visų investicijų ir skatina ekonomikos augimą.
Tuo pačiu metu žemos palūkanų normos skatina ir vartojimą. „Galima daugiau pasiskolinti vartojimo reikmėms, o mažesnės palūkanų išlaidos reiškia, kad daugiau lėšų lieka namų ūkiuose ir dalis jų gali būti nukreipta vartojimo reikmėms“, – kalbėjo G.Šimkus.
Defliacinius procesus keičia infliacija, nors kainų augimas išlieka mažas. Pernai kainų indeksas mažėjo 0,7 proc., šiais metais numatomas kainų didėjimas. Per pirmus 5 šių metų mėnesius kainų lygis pakilo 0,6 proc. Pagrindinė to priežastis – paslaugų kainos, kurios ūgtelėjo daugiausiai – 4 proc.
Infliacijos prognozes šiems metams Lietuvos bankas didina iki 0,9 proc., kitais metais prognozuoja 2 proc. infliaciją.
Viskas gerai, bet...
Smarkiai auga ir vidaus paklausa – mažėja nedarbas, didėja užimtumas, auga atlyginimai. „Teigiamus to rezultatus matome ir jais džiaugiamės“ – teigė G.Šimkus.
Šių metų pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo 2,5 proc., o nedarbo lygis nukrito 8,3 proc.
Kita vertus, vis daugiau įmonių teigia susiduriančios su darbuotojų trūkumu, o septintadalis jų teigia, kad tai yra trukdys jų verslo veiklai. „Įmonės steigia naujas darbo vietas, tačiau neatsiranda žmonių, kurie jas užpildo“ – konstatavo G.Šimkus.
Darbo užmokestis per 5 šių metų mėnesius išaugo 7 proc., tačiau tai vis dažniau tampa diskusijų objektu – ar toks augimas tvarus?
„Nuo 2010 m. atlyginimai išaugo trečdaliu. Tai kontrastuoja su kitais rodikliais – kainos augo 8,3 proc., darbo našumas padidėjo nedaug“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jo teigimu, darbo našumas – vienas svarbiausių ekonominių rodiklių, kuris nurodo, kaip atlyginimai keisis ateityje.
„Įmonės siekia pelno. Jei darbo užmokestis auga, verslininkai greičiausiai sieks padidinti kainas, ypač jei darbo našumas mažėja. Tačiau ne visuomet dėl konkurencijos tas kainas galima padidinti“, – teigė G.Šimkus.
Tuomet verslininkams reikia arba susitaikyti su mažėjančiu pelnu, arba gaminti mažiau, ilgainiui samdyti mažiau, o drauge ir mokėti mažesnius atlyginimus.
Ekonomisto teigimu, darbuotojams geriau, kai atlyginimas yra ne didelis, o tvarus, tačiau dabar stebima dinamika, kai atlyginimų augimas viršija darbo našumo augimą, o tai gali lemti prastesnes verslo plėtros galimybes, taip pat neigiamai paveikti ir visos šalies ūkio augimą.
R.Kuodžio teigimu, našumą, ypač regionuose, būtų galima padidinti didinant paklausą, tačiau tai padaryti nelengva.
„Žmonių pajamos nurodo, kiek jei gali išleisti, o regionuose dominuoja pensininkai, kurių pajamos mažos. Tikėtis čia rimto paklausos augimo sunkiai įmanoma. Verslas regionuose, ypač jei jis orientuotas į vidaus vartojimą, retai kada gali būti našus.“, – sakė jis.
