Antai Vilnius, pasitenkinęs tik bendro pobūdžio deklaracija, tyliai pritarė Europos Tarybos sprendimui, kad ekonominių problemų turinti Baltarusija pagaliau gautų teisę į Europos investicijų banko (EIB) paskolas.
Negana to, atšaukus sankcijas diktatoriaus A.Lukašenkos režimui, Europos Sąjunga ir Europos Komisija taip pat žada remti Baltarusijos įstojimą į Pasaulio prekybos organizaciją, planuoja kitus glaudesnio bendradarbiavimo veiksmus.
Rusijos dotacijų netekusiai Baltarusijai iš tiesų pirmiausia reikia paskolų, ir kuo greičiau.
Pagrindinė kišenė, į kurią taikosi Minskas, yra Pasaulio bankas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Žinoma, svarbus ir EIB, kurį valdo ES šalių vyriausybių atstovai.
Kad Baltarusija įgytų teisę gauti šio banko paskolas, reikia svarbiausių ES institucijų palaiminimo.
Europos Taryba tai jau padarė. Esą nors Baltarusija ir toliau lieka autoritarinė valstybė, joje daugėja nežymių „pažangos“, „geros valios“ ženklų, tad ES turi šią šalį artinti prie savęs ir integruoti. Be to, pirmiausia reikia rūpintis paprastais Baltarusijos žmonėmis ir pilietine visuomene.
Kaip tokioje situacijoje elgiasi Lietuva ir jos valdžia?
Oficialusis Vilnius nesipriešino ES sprendimams sustabdyti, o vėliau nutraukti sankcijas Minskui, nors, pavyzdžiui, kartu labai griežtai nusiteikęs sankcijų Rusijos režimui atžvilgiu.
Viena vertus, aiškinama, kad kuo glaudesnis Europos bendradarbiavimas su Baltarusija, pirmiausia – ekonominis, labai svarbus ir Lietuvai. Antra vertus, Vilnius žadėjo pateikti to bendradarbiavimo sąlygas ES ir siekti, kad jos būtų įgyvendintos.
Viena tų sąlygų buvo priversti Minską nors kalbėtis su Briuseliu ir Vilniumi dėl galbūt nesaugios atominės elektrinės statybų Lietuvos pašonėje, Astrave.
Tiesa, dabartiniai valdantieji nesilaiko tokios griežtos pozicijos kaip, pavyzdžiui, apskritai prieš šios AE statybą kategoriškai nusiteikę konservatoriai, kurie patys savo valdymo metu ją ir pražiopsojo.
Tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek kitų mūsų valdžios institucijų atstovai teigia, kad Baltarusija piktybiškai nesileidžia į kalbas apie naujos elektrinės statybas ir jos saugumą.
Pastaruoju metu Vilniuje sujudimas dėl to didėja.
Antai Valstybės saugumo departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad statybvietėje įvyko kažkoks incidentas.
Nors ta žinia nebuvo patvirtinta, o Baltarusija ją kategoriškai paneigė, Lietuvos užsienio reikalų ministerija vis tiek Minską tebespaudžia pasiaiškinti.
Apie Astravo AE problemą su Europos Komisijos pirmininku J.C.Junckeriu neseniai kalbėjo ir premjeras A.Butkevičius.
Bet ar viso to pakanka? Ar Lietuvos politikai ir diplomatai ne tik formaliais padejavimais siekia, kad abejotino saugumo branduoliniu monstru labiau susirūpintų ES viršūnės Briuselyje?
Juk jau minėtas EIB paskolų suteikimo Baltarusijai svarstymas Europos Taryboje buvo puiki proga Vilniui elgtis griežčiau ir kelti savus reikalavimus, taip pat mėginti burti platesnį politinį frontą prieš Astravo AE.
Bet ta proga paskelbusi deklaraciją Lietuva tik pakartojo pageidavimą, kad Baltarusija labiau bendradarbiautų aplinkosaugos ir atominio saugumo srityje dėl AE projekto.
Jeigu EIB paskolas palaimins ir Europos Parlamentas, jau nuo rugpjūčio vidurio Minskas gali tikėtis europinių pinigų.
ES viršūnės aiškiau nenurodė, kokiems būtent projektams galės būti naudojamos šios lėšos, bet dokumentuose minimi infrastruktūros ir energetinio efektyvumo projektai.
Vadinasi, neatmestina, jog EIB paskolinti milijonai gali nutekėti ir tos pačios Astravo AE statyboms. Tad juo labiau keista, kad per svarstymus Europos Taryboje mūsų šalies atstovai parodė tokią susitaikėlišką poziciją.
Beje, tai nustebino daugelį Europos politikų ir diplomatų.
Tiesa, Lietuvos pasiuntiniai Europos Parlamente dabar mėgina telkti jėgas, kad būtų paremta rezoliucija, blokuojanti sprendimą dėl EIB paskolų. Bet reikėtų, kad tam pritartų ne mažiau kaip 376 europarlamentarai, o tai menkai tikėtina.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija „Lietuvos rytui“ aiškino, jog dėl EIB paskolų Minskui neprieštarauta dėl to, kad toks sprendimas esą ekonomiškai naudingas ir pačiai Lietuvai, nes Baltarusija priartėja prie Pasaulio prekybos organizacijos.
Mūsų užsienio politikos strategai taip pat save ramina, kad pakanka ES numatytų saugiklių, kurie padėtų kontroliuoti, kokius projektus Baltarusija finansuoja europiniais pinigais.
Kad ir kaip būtų, tenka konstatuoti, jog pasyvi Lietuvos pozicija per svarstymus Europos Taryboje – dar vienas ženklas, rodantis, kad oficialusis Vilnius neturi aiškios ir savarankiškos politikos Minsko atžvilgiu.
Be to, taip buvo suteikta dar viena proga dešiniajai opozicijai lošti jos mėgstamiausia korta – kaltinti valdančiuosius nesirūpinant valstybės energetiniais ir saugumo interesais.