Žmogus, kuris finansuoja Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES

Ateinantį ketvirtadienį, birželio 23 dieną, Jungtinėje Karalystėje įvyks referendumas dėl išstojimo arba pasilikimo ES. Skirtumas tarp išstojimo priešininkų ir šalininkų sumažėjo iki minimumo – 45,9 proc. ir 45,5 procento.

Pačią didžiausią sumą kampanijai dėl išstojimo iš ES skyrė milijardierius P.Hargreavesas. Jis – 18-as pagal savo turtus žmogus Jungtinėje Karalystėje. „Forbes“ jo turtus vertina 3 mlrd. dolerių. Turtuolis mano, kad išstojimas iš ES šalyje sukels ekonominį proveržį.

P.Hargreavesas gimė 1946 metais, Klitero miestelyje, esančiame į šiaurę nuo Mančesterio. Jo tėvas turėjo kepyklą, o berniukas nuo vaikystės jam pagelbėjo ir todėl vėliau pradėjo eiti į mokyklą. Verslininkas prisipažino, kad dėl to visą likusį gyvenimą jam trūko pasitikėjimo savimi. Visgi Peteris apibūdina tėvą kaip neblogą verslininką, žinojusį, su kokiais klientais verta bendradarbiauti, o su kokiais – ne.

Darbas kepykloje padėjo berniukui jo tolimesniame verslininko gyvenime. Ten jis sužinojo, koks yra smulkusis verslas. Jis greitai išmoko skaityti ir visas kainas mokėjo mintinai. Kiekvieną savaitę tėvas fiksavo pelną ir mokėjo sąskaitas, o atliekamus pinigus dėjo į banko sąskaitą. Kepėjas niekada nesiskolino pinigų ir perkant pirmąjį namą paskolos neprireikė, santaupų pakako.

„Kaip kurie gali pasakyti, kad tėvas buvo pernelyg griežtas. Bet aš manau, kad jis buvo puikus verslininkas“, – savo autobiografijoje dalinosi P.Hargreavesas.

Jis jau nuo mažų dienų svajojo apie verslą. Jo teigimu, jau mokykloje išsiskyrė savo mentalitetu. Mokykla skatino gerą mokymąsi įvairiais konkursais, pavyzdžiui, pasirodymais nurodytomis temomis. Į vieną kepurę buvo dedamos kalbų temos, į kitą – pavardės. Peteriui atiteko pokyčių tema. Pokyčiai angliškai – „changes“, žodis gali reikšti ir grąžą. Tad visos salės nuostabai jis pradėjo pasakoti apie tai, kaip atiduoda grąžą pirkėjams.

Dar mokykloje P. Hargreavesas galvojo apie savo verslą, kuris leistų kaupti didelį klientų, nešančių pelną, skaičių. Mokykloje buvo tradicija, kuria remiantis kiekvienas baigęs mokinys albume turėjo parašyti savo ambicijas ir tikslus. Tada dar mokinys Peteris parašė, kad nori būti finansininku. Taip ir įvyko. Mokyklą jis baigė su pagyrimu, o būdamas 24 metų jis tapo kvalifikuotu buhalteriu. Tačiau netrukus jis suvokė, labiau domina pačios bendrovės, kurių finansus jam tekdavo tikrinti.

Regioninėje bendrovėje „Collingwood Burrows and Riley“ įgavęs patirties, Peteris nusitaikė į stambią tarptautinę bendrovę, kurios Mančesterio biure ir įsidarbino. P.Hargreavesas, atlikdamas auditus didelėse bendrovėse, suprato, kad stambus verslas organizuojamas prasčiau už smulkųjį. Jam pasidarė aišku – darbas stambioje bendrovėje skirtas ne jam.

Tam tikrą laiką padirbėjęs nedidelėje bendrovėje, kur vadovavimas buvo puikus, bet kapitalas – priešingai, P.Hargreavesas atėjo į bendrovę „Burroughs Machines“, kuri pardavinėjo kompiuterius. Bet čia jam nepasisekė, 1974 metais technikos rinka sugriuvo ir teko ieškoti stabilaus sektoriaus. Tuomet jis įsidarbino alų gaminančioje bendrovėje „Whitbread“. Tuo metu alaus pardavimai augo.

Kartą milijardierius pamatė skelbimą apie buhalterio vietą nedidelėje investicinėje bendrovėje Bristolyje. Tuo metu jam buvo siūloma puiki vieta Londone, tačiau su draugais jis važiavo pro Bristolį atostogauti, tad užsuko į darbo pokalbį. Po pokalbio jis sužinojo, kad „Whitbread“ vietos Londone nebesiūlo ir būsimas verslininkas pradėjo dirbti Bristolyje.

Dirbdamas ten jis sutiko savo būsimą verslo partnerį – Steveną Lansdowną. Būtenk jie kartu ir užsidirbo milijardus dolerių.

Kurį laiką padirbėjęs Bristolyje, P.Hargreavesas išėjo ir įkalbėjo padaryti tą patį būsimą partnerį. 1981 metais jie užregistravo nuosavą investicinę bendrovę „Hargreaves Lansdown“. Biuras buvo įrengtas bute, o pirmasis įdarbintas žmogus buvo administratorė.

Pirmuoju pirkiniu tapo procesorius, kuris kainavo 7 tūkst. svarų. Partneriai pradėjo siųsti laiškus potencialiems investuotojams, kuriems rekomendavo tam tikrus investicinius fondus. Vyrams pavyko užsitarnauti gerą reputaciją, nes siūlydavo fondus, kurie buvo gerai valdomi.

Nepaisant savo nedidelės patirties, P.Hargreavesas neabejojo savo kompetencija ir manė, kad jo rekomendacijos – geriausios visoje rinkoje.

„Aš stebėjau konkurentus ir supratau, kad mažai kas Jungtinėje Karalystėje geriau už mus atlieka savo darbą“, – atsiminė P.Hargreavesas.

9-ame dešimtmetyje „Hargreavese Lansdown“ sparčiai augo. 1987 metais bendrovės pelnas siekė beveik milijoną svarų. Bet tuomet įvyko vadinamasis juodasis pirmadienis ir bendrovė vos išvengė didelių sunkumų. Ilgainiui rinka atsistatė ir fondai už pritrauktus klientus pradėjo mokėti reguliarų mokestį. Verslas vėl ėmė plėstis.

10 dešimtmečio pradžioje konkurencija investicinėje rinkoje paaštrėjo. Brokeriai po truputį pradėjo mažinti komisinį mokestį. „Hargreaves Lansdown“ pajuto didelę grėsmę iš konkurentų „Garrison Investment Analysis“, „Premier Investment“ ir „Chelsea Financial Services“, todėl teko skubiai mažinti kainas. Tuo metu bendrovė turėjo 300 tūkst. potencialių klientų ir pardavinėjo tūkstančius individualių planų.

Išgyvenus konkurenciją, antroje 10 dešimtmečio pusėje „Hargreaves Lansdown“ pradėjo vystyti naujus produktus ir paslaugas. 1999 metais bendrovė pradėjo teikti konsultavimo paslaugas „Hargreavese Lansdown Advisory Services“. 2002 metais buvo paleista elektroninė investicijų platforma „Vantage“, leidžianti klientams valdyti individualių santaupų, pensijų ir kitų investicijų sąskaitas. Tai buvo pirma panašaus pobūdžio platforma.

2007 metais bendrovė buvo įvertinta 759 mln. svarų. 2014 metais ji pritraukė  149 tūkst. naujų klientų. 2016 metais bendrovės valdomi aktyvai sudarė 58,8 mlrd. svarų. Savo internetinėje svetainėje „Hargreaves Lansdown“ prisistatė kaip „prekybos centras investuotojams“. Peteriui Hargreavesui priklauso 32,2 proc. bendrovės.

Jis bendrovę vadina viso gyvenimo darbu.

„Dar niekam nėra pavykę nesiskolinant sukurti tokią sėkmingą ir didelę bendrovę. O aš nesiskolinau nei vieno centro“, – sakė P.Hargreavesas.

P.Hargreavesas – konservatorius ir turėdamas progą jis visada pasisakydavo ir kritikavo europietiškas jėgas. Lūžio taškas įvyko po pasaulinės finansų krizės 2008 metais, po kurios sekė krizė euro zonoje.

„Pastarasis dešimtmetis atmintyje išliks kaip blogiausias ekonomikos periodas. Nei Tony Blairo, nei Gordono Browno aš nepavadinčiau net eismo reguliatoriais, nes pastariesiems tai būtų įžeidimas“, – savo autobiografijoje sakė P.Hargreavesas.

Knyga išleista 2009 metų birželį, o jau po metų konservatoriai vėl vadovavo Didžiosios Britanijos vyriausybei.

Kritikuodamas tuometinę valdžią, verslininkas siūlo dvigubai sumažinti parlamento narių skaičių, kadangi daugumą sprendimų vis tiek priima Briuselis. Krizei aštrėjant, milijardierius išreiškė susirūpinimą, kad viso žemyno problemos apims Didžiąją Britaniją. Šią mintį jis kartojo ir 2011 metais „Tha Guardian“ žurnalistams. Taigi P.Hargreavesas džiaugėsi dėl referendumo dėl išstojimo iš ES.

Gegužės pradžioje birtas pareiškė, kad aukoja išstojimo iš ES kampanijai 3,2 mln. svarų ir tapo daugiausiai tam paaukojusiu žmogumi. Jis įsitikinęs, kad tai suteiks Jungtinės Karalystės ekonomikai naują stimulą.