Kelionė birželio 1-ąją iš Vilniaus į Stambulą su persėdimu Kijeve ir atgal birželio 10-ąją. Abiem atvejais skrydžiai buvo atidėti. Laimė, antrieji.
Keliaujant į priekį teko palūkėti beveik tris valandas.
Oro bendrovė „Ukrainian International Airlines“ nerimstantiems keleiviams išdalijo sumuštinius ir vandens.
Grįžtant į Vilnių Kijeve skrydis buvo atidėtas mažiau negu porą valandų.
Pastaruoju metu ne kartą teko girdėti ir su užsakomųjų skrydžių bendrove „Small Planet Airlines“ keliaujančiųjų skundų – jie Vilniuje strigo ne vienai valandai.
Dažnai aviakompanijos stengiasi nevėluoti ilgiau negu tris valandas, mat tiek atidėjus skrydį keleiviams priklauso kompensacijos.
Beje, statistiškai didžiausia tikimybė išvengti skrydžio vėlavimo yra šeštadienį apie 6–7 val. ryto. O rizikingiausias laikas – penktadienis, 18–19 val.
Iš ES valstybių daugiausia vėluojančių skrydžių – Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Lemia daug priežasčių
Kaip pasakojo Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė, skrydžiai dažniausiai atidedami dėl techninių gedimų, oro sąlygų ir streikų.
„Kiekvieną savaitę girdžiu apie streikus vienur ar kitur. Lietuvoje dar niekas nestreikuoja, bet lietuviai daug keliauja, tad skrenda ir ten, kur streikai“, – sakė pašnekovė.
CAA duomenimis, 2015 m. vėlavusių išvykti daugiau kaip dvi valandas skrydžių buvo 241. 2016 m. (iki balandžio 30 d.) daugiau kaip dvi valandas vėlavo 57 skrydžiai.
2015 metais buvo atšaukta 670 skrydžių į Vilniaus oro uostą ir iš jo, 2016 m. iki balandžio 30 d. atšaukta 311 tokių skrydžių. (į šią statistiką nepatenka dėl aviakompanijų bankroto atšaukti skrydžiai).
Skrydžiai atšaukiami dėl orlaivių įgulos trūkumo, sveikatos ar panašiai. „Tačiau tai esminės priežastys. Vienam orlaiviui vėluojant prasideda grandininė reakcija, kuri paveikia ir kitus to orlaivio dienos ar kelių dienų skrydžius“, – aiškino V.Žegunytė.
CAA nagrinėja nepatenkintų keleivių skundus, apie 70 proc. jų būna pagrįsti.
Spūstys – ir ore
„Kiekvienam dažnai keliaujančiam žmogui pažįstamas nusivylimo jausmas, aplankantis oro uoste sužinojus, kad vėluos planuotas skrydis. Vien birželio 1 dieną visame pasaulyje buvo atšaukti 1237, o vėlavo 19 181 skrydis.
Per mėnesį tokių atvejų būna apie pusę milijono.
Atidėjimą gali lemti įvairios priežastys – nuo prastų oro sąlygų, techninių gedimų ar įtarimų apie juos iki transporto kamščiuose įstrigusios lėktuvo įgulos“, – aiškino Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ Antžeminio aptarnavimo departamento vadovas Ugnius Valiauga.
Trumpalaikius vėlavimus dažniausiai sukelia trikdžiai oro uostuose, tarptautinės oro kontrolės sutrikimai ar tiesiog skrydžių piko metas.
„Spūstys oro uostuose – normalu. Juk kiekvieną skrydį tenka derinti su dispečeriais.
Labiausiai perkrautame Europoje Londono Hitrou oro uoste maždaug kas 45 sekundes nusileidžia lėktuvas.
Mūsų įmonė skraido į Londono Gatviko oro uostą. Čia per valandą būna iki 55 skrydžių“, – sakė U.Valiauga.
Trukdo lūžęs stalelis
Naktimis reiso laukiančius lėktuvus patikrina inžinieriai. Prieš skrydį – ir pilotas. Net menkiausias įbrėžimas – jau pakankama priežastis sunerimti ir skrydį atidėti.
Jis turi būti išmatuotas, įvertintas ir pažymėtas orlaivio žurnale pagal gamintojo techninės priežiūros standartus. Tikrinama ir kiekviena po orlaiviu atsiradusi balutė.
Būna, kad prie avarinio išėjimo sėdintis keleivis sulaužo stalelį.
Tokiu atveju jį gali nuimti tiktai inžinierius.
Kai kurie reikalavimai paprastam keleiviui sunkiai suprantami ir kelia pyktį.
Pavyzdžiui, sulaužyta peleninė lėktuvo tualete privalo būti pakeista, nors rūkyti orlaiviuose griežtai draudžiama.
Kai nustatomas gedimas, technikai jį pataiso arba ieškoma kito orlaivio.
Tai gali tęstis nuo 15 minučių iki keliolikos valandų ar net dienų tuo atveju, jeigu naujas detales tenka gabentis iš toli arba sunku rasti laisvų lėktuvų.
Vasarą bėdų – daugiau
Ilgesni skrydžių atidėjimai nervina ir keleivius, ir avialinijas: paprastai per dieną orlaivis skrenda dviem kryptimis, tad jei vėluoja vienas skrydis, vėluoja ir kitas.
Ne visada pavyksta greitai atrasti pakaitinį lėktuvą. Tokiu atveju gali susidaryti ir visa vėluojančių skrydžių grandinė, o skrydžių tvarkaraštis išsiderinti net kelioms dienoms.
„Vasaros sezonu laisvų orlaivių sunku rasti visoje Europoje, o tokį radus kyla ne ką lengvesnė užduotis – jam reikia skubiai suformuoti įgulą“, – sakė U.Valiauga.
Gudrus ėjimas: vėluoti iki trijų valandų
Įmonė „Atidėtas skrydis“ skaičiuoja kiekvieną iš Lietuvos oro uostų vėluojantį skrydį. Kaip rodo statistika, nemaža dalis skrydžių vėluoja mažiau nei 3 valandas. Oro vežėjai, žinodami, kad vėluojant ilgiau keleiviui priklauso kompensacija, labai stengiasi viską sutvarkyti greitai.
Jeigu skrydis atšaukiamas, keleiviui apie tai turi būti pranešta prieš dvi ar daugiau savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko, pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykstant į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Pažeidus šias sąlygas, atšaukto skrydžio keleiviai gali kreiptis dėl kompensacijos.
Pagal 2015 metų Europos vartotojų centro Lietuvoje statistiką, skundai dėl atidėtų ir atšauktų skrydžių sudarė daugiau nei 20 proc. visų gautų skundų.
2015 metais maždaug 45 proc. skundų dėl vėluojančių ir atšauktų skrydžių išspręsta teigiamai vartotojų naudai (taip pat ir dėl kompensacijų).