Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį
patvirtino, kad įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau
sumažino joms skirtas baudas.
Iš dalies bendrovių skundus patenkinusio teismo sprendimu
„Maxima LT“ privalės sumokėti 13,666 mln. eurų baudą – 3,1
mln. eurų mažiau nei skyrė Konkurencijos taryba. Vilniaus apygardos
administracinis teismas (VAAT) ją buvo sumažinęs 1,6 mln. eurų.
„Mantinga“ privalės sumokėti 2,151 mln. eurų baudą.
Konkurencijos taryba įmonei buvo skyrusi 4,4 mln. eurų baudą,
kurią VAAT buvo sumažinęs iki 3,984 mln. eurų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria reikšmingai sumažino Konkurencijos tarybos „Mantinga“ paskirtą baudą už dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime. Teismas galutiniu sprendimu sumažino baudą nuo 4,4 mln. eurų iki 2,1 mln. eurų.
„Nors bauda buvo žymiai sumažinta ir neliko neišgirsti mūsų argumentai dėl neproporcingai didelio paskirtos baudos dydžio, vis tik esame įsitikinę, kad Konkurencijos įstatymo nepažeidėme, ir jokios žalos vartotojams nepadarėme, – teigia bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus. -Gerbdami teismo sprendimą, užtikriname, kad jis bus vykdomas, o bendrovė „Mantinga“ toliau dirbs įprastu ritmu. Tačiau neatmetame galimybės, išsamiai išstudijavę teismo sprendimą, imtis teisinių priemonių savo pozicijos gynimui“.
„Byloje esančių įrodymų visuma – tiekimo sutarčių
nuostatos, elektroninis susirašinėjimas, „Mantingos“ produktų
bazinė kainodara, „Mantingos“ gaminių „lentynos“ kainų
stebėsena, bazinių kainų taikymas „Maxima LT“ prekybos tinkle –
yra pakankama atskleisti bendrą įmonių planą, siekiant, kad
„lentynos“ kainos būtų ne mažesnės nei bazinės kainos, kas
sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti įmonių draudžiamą
susitarimą dėl perpardavimo kainų“, – rašoma LVAT nutartyje.
Teismo vertinimu, byloje nėra kito pagrindo dar labiau mažinti
baudas, o įvertinus pažeidimo pobūdį bei reikšmingas aplinkybes,
tokios baudos laikytinos atitinkančiomis proporcingumo ir protingumo
principus, be kita ko, užtikrinančios ir atgrasomąjį poveikį.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, jog
tarybos ekspertai prie šio tyrimo dirbo ketverius metus ir surinko
pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad bendrovės net dešimt
metų dalyvavo draudžiamame susitarime.
„Kai kurie iš jų akivaizdūs, pavyzdžiui, elektroniniai
įmonių susirašinėjimai, kuriuose įmonės tariasi, kaip
„išlaikyti pakeltas kainas“, „sustabdyti akcijas“, „pakelti
lentynos kainas“. Tikimės, kad šis atvejis ateityje atbaidys ir
kitas bendroves nuo panašių antikonkurencinių susitarimų bei
tikėjimo, kad tokie veiksmai bus neišaiškinti“, – pranešime
spaudai sakė jis.
„Maxima LT“ teigia svarstysianti galimybę naudotis
teisinėmis priemonėmis ginti savo poziciją.
„Gerbiame teismo sprendimą ir jį vykdysime. Vis dėlto esame
nusivylę tokiu sprendimu ir galime tik apgailestauti, kad
nagrinėjant bylą teismuose mūsų argumentai nebuvo išgirsti. Esame
įsitikinę, kad „Maxima LT“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo
ir žalos pirkėjams nepadarė“, – rašoma bendrovės pranešime.
Anot bendrovės, baudos suma įmonei yra reikšminga, bet neturės
įtakos jos partneriams ir klientams.
Konkurencijos taryba 2014 metų gruodį už 10 metų trukusį
draudžiamą susitarimą dėl produktų kainų derinimo
„Maximai LT“ skyrė 16,8 mln. eurų, o „Mantingai“ – 4,4 mln.
eurų baudas.
Tarybos vertinimu, „Maxima LT“ ir „Mantingos“ tiekimo
sutartys, darbuotojų susirašinėjimas bei kitos faktinės
aplinkybės patvirtino ilgalaikius bendrovių veiksmus siekiant, kad
mažmeninės kainos „Maximos“ parduotuvėse nebūtų mažesnės
nei „bazinės“ kainos.