Pasak darbuotojų, parduotuvėse buvo atliekama inventorizacija. Buvo nustatytas trūkumas, todėl visi darbuotojai turėjo jį padengti iš savo kišenės.
Iš pradžių buvo reikalaujama, kad darbuotojos savanoriškai padengtų nuostolius. Šioms nesutikus, parduotuvių savininkai atlyginimus nuraikė savavališkai.
Iš pradžių darbuotojos kreipėsi darbdaviui dar nespėjus išskaičiuoti pinigų nuostolių atlyginimui. Keturiose Vilniaus parduotuvėse buvo nustatyti nuostoliai, kuriuos ir buvo ketinama išskaičiuoti.
Vilniaus „Akropolyje“ esančioje parduotuvėje nuostolis siekė 2780 eurų, prekybos centre „Big“ – 3317 eurų, „GO 9“ – 2755 eurus, o Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje net 6052 eurus.
Kreipėsi per anksti
DGK pirmininkė Vitalija Juraitytė sakė, kad kai skundas buvo gautas, ginčo dar nebuvo, kadangi darbdavys tik ruošėsi padaryti išskaitą.
Tačiau darbdavys kelis kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad surinktų reikiamus dokumentus. Ir per tą laiką padarė mėnesio algos dydžio išskaitas iš darbuotojų.
„Darbo kodeksas riboja vienkartinių išskaitų dydį. O iš darbuotojų, palikusių darbo vietą, vienu kartu buvo nuskaičiuota algą siekianti suma. Įmonė nuostolius turėjo išieškoti dalimis. Tad Darbo ginčų komisija pripažino, kad bendrovė „Saldūs Majai“ nėra teisi“, – sakė V.Juraitytė.
Bendrovė turėjo išskaityti leistiną dalį, o dėl likusios kreiptis į DGK.
Darbdavys turės grąžinti išskaičiuotus pinigus darbuotojoms. Sprendimas įsigalioja per mėnesį ir jeigu nors viena iš pusių su juo nesutinka, turi mėnesio bėgyje kreiptis į teismą. Priešingu atveju, negrąžinus pinigų darbuotojoms, jos galės kreiptis į antstolius ir reikalinga suma bus išieškota.
Ginčo metu kompromiso pasiekti nepavyko, darbuotojos nepripažino savo kaltės, o darbdavys manė, kad ir taip suteikia per dideles nuolaidas.
Nuostoliai tik Vilniuje
„Saldžių Majų“ parduotuvės veikia visoje šalyje ir kitose miestuose nuostoliai neviršydavo normos.
„Svarstėme, kodėl tik Vilniuje nuostoliai tokie. Darbuotojos sakė, kad čia daug narkomanų, kartais pasitaikydavo, kad darbuotoja vakare dirbdavo viena ir neturėdavo galimybės susitvarkyti su vagiančiais asmenims“, – sakė V.Juraitytė.
Jos teigimu, ginčas nebuvo lengvas, darbuotojų su nuoskaudomis buvo daug.
„manome, kad darbdavys ne viską padarė. Darbuotojos pasakojo, kad susirgus bendradarbei, jos prašė pagalbos, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Jau pirmame posėdyje pardavėjos aiškino, kad jos nėra priimtos saugoti, o tik parduoti prekę. Bet darbo sutartyje parašyta, kad jos prisiima atsakomybę už parduodamas prekes“, – pridūrė V.Juraitytė.
Darbdavys kreipėsi į „Sodrą“
Pardavėjos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o bendrovė – į „Sodrą“.
Dar gegužę „Saldžių majų“ direktorius Rimas Šabrinskas sakė, kad po eilinio patikrinimo keliose Vilniaus parduotuvėse buvo nustatytas prekių trūkumas, kuris įvertintas keliais tūkstančiais eurų.
„Parduotuvių darbuotojos yra vienintelės, kurios gali ir turi pareigą prižiūrėti parduotuvėje esančias prekes nuo neteisėto jų pasisavinimo“, – dėstė R.Šabrinskas.
Jo teigimu, pardavėjoms buvo siūloma dėl jų kaltės susidariusį trūkumą kompensuoti dalimis per kelis mėnesius po nedideles sumas, kad finansiškai jos nebūtų nuskriaustos. Užuot sutikusios su pasiūlymu, jos gavo nedarbingumo lapelius.
„Įtardami galimus neteisėtus veiksmus ir neteisėtus mėginimus pasisavinti „Sodros“ lėšas, mes informavome įstaigą, kad pastaroji išsiaiškintų, ar pardavėjoms pagrįstai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Mūsų žiniomis, „Sodra“ sureagavo ir viena pardavėja jau grįžta į darbą“, – prieš savaitę sakė R.Šabrinskas.
„Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sakė, kad skundas buvo gautas.
„Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius bendrovės „Majai“ skundą gavo gegužės 27 dieną. Šiuo metu gauta informacija yra tikrinama, vykdomas tyrimas, kaip tai daroma panašiais atvejais. Paties skundo turinio paviešinti negalime“, – sakė R.Stalnionis.
Dabar „Saldžių majų“ vadovas sako: bendrovėje bus griežtinama kontrolė, kad vogti nebebūtų įmanoma.
