Šiemet naujovės bus pradėtos taikyti 14 teritorinių darbo biržų skyrių, planuojama, kad visas darbo biržų tinklas pagal naują modelį pradės veikti nuo 2017 m. antrojo ketvirčio.
Kiekvienam – po konsultantą
Pagal naują modelį darbo ieškančius asmenis nuo pirmo apsilankymo aptarnaus nuolatinis įdarbinimo konsultantas. Jis vertins asmens kvalifikaciją, kompetencijas ir paklausą, darbo patirtį ir kitus veiksnius bei pasiūlys tolesnį įsidarbinimo planą.
Iki šiol per pirmą apsilankymą buvo fiksuojami tik pagrindiniai faktai, reikalingi bedarbio statusui suteikti.
„Pagrindinis naujo modelio tikslas – orientuotis į žmogaus įdarbinimą, darbo jėgos nukreipimą pas darbdavius“, – kalbėjo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.
Jos teigimu, Darbo birža anksčiau atliko registratoriaus funkciją, o dabar daugiau dėmesio bus skiriama bedarbių integravimui į darbo rinką.
Įsigaliojus naujai tvarkai, sutrumpės nedarbo registravimo laikas. Iki šiol atėjus į darbo biržą pirmiausia reikėdavo pateikti savo duomenis, bedarbio statusas žmogui būdavo suteikiamas tik po savaitės, konsultavimo ir įvertinimo paslaugos būdavo teikiamos dar vėliau.
„Pagal naują modelį, jau pirmo apsilankymo metu klientas bus ne tik konsultuojamas, bet ir galės sulaukti darbo pasiūlymo“, – teigė L.Valalytė.
Daug daugiau dėmesio bus skiriama individualiam darbui su žmogumi. Konsultantai stebės kiekvieno darbo ieškančio žmogaus stiprybes, esant reikalui taikys profesijos pasirinkimo, pasirengimo įsidarbinti, darbo klubų, psichologinio konsultavimo paslaugas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, naujajam modeliui įgyvendinti nereikės papildomų Darbo biržos resursų: „Reikės tik naujo požiūrio ir stiprybės.“
Orientacija į darbdavius
„Apie Darbo biržą sklando įvairių nuomonių, daugelis verslo atstovų išsako įvairių pastebėjimų, nepasitenkinimo, žmonės ne visuomet patenkinti aptarnavimu“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė.
Apsilankiusi Darbo biržos skyriuose, kuriuose naujasis modelis jau išbandomas, ji džiaugėsi pokyčiais: „Jau užėjus į tarnybą jaučiasi, kad žmogus čia yra laukiamas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys.“
Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus Tautvydo Bielozarevičiaus teigimu, naujasis klientų aptarnavimo modelis siunčia žinią ir darbdaviams: „Darbo birža dar stipriau atsisuka į darbdavius. Jei anksčiau darbdaviai į darbo biržą kreipdavosi dėl įvairių paslaugų, dabar pati darbo birža ateis į įmonę ir pasiūlys paslaugą“
Kiekvienas darbdavys turės savo konsultantą, kuris užpildys atsilaisvinusias darbo vietas, o nepavykus to padaryti per 5 dienas, teiks tolesnes darbuotojų paieškos paslaugas.
ES iniciatyva
L.Valalytė teigė, kad naujojo klientų aptarnavimo modelio atsiradimą lėmė Europos Sąjungos (ES) rekomendacijos.
Pagal ES užimtumo strategiją Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. užimtumą Lietuvoje padidinti iki 75 proc. Dabar jis siekia 72,8 proc.
Be to, Lietuva pradeda įgyvendinti Europos Komisijos (EK) Lietuvos darbo biržos ekspertinio veiklos vertinimo rekomendacijas.
Įgyvendinant bandomąjį modelį dalyvaus Alytaus, Kauno miesto ir rajono, Kaišiadorių, Klaipėdos, Skuodo, Vilkaviškio, Panevėžio, Biržų, Akmenės, Šilalės, Telšių, Molėtų ir Širvintų klientų aptarnavimo skyriai.
Visoje sistemoje naujoves planuojama taikyti nuo antrojo 2017 m. ketvirčio.
Birželio 1 d. Lietuvos darbo biržose buvo registruota 136,7 tūkst. bedarbių. Palyginti su praėjusiais metais, bedarbių sumažėjo 17,9 tūkst. Registruotas nedarbas Lietuvoje šiuo metu siekia 7,6 proc.
