Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad projektui skirta 191 mln. eurų.
„Mūsų antroji paraiška Europos fondų pinigams gauti jau yra patvirtinta“, – patikino ministras.
Jo teigimu, paraišką išnarstę ekspertai ją įvertino teigiamai. Galutinis sprendimas bus paskelbtas liepos 8 dieną, tačiau viliamasi, kad niekas nebesikeis.
Pasirašė deklaraciją
Pinigai projektą pasieks per bendrą Baltijos šalių įmonę.
„Mes ilgai ginčijomės, kaip panaudoti lėšas kiekvienoje iš Baltijos šalių. Suradome tokia finansavimo schemą, kuri tiko ir kurią pasirašėme visi trys ministrai“, – sakė R.Siknevičius.
Be to, kad „Rail Baltica“ projektas vyktų sklandžiai, trijų Baltijos šalių bei Lenkijos ir Suomijos susisiekimo ministrai pasirašo deklaraciją dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir tolesnės projekto plėtros.
„Yra ir politinio pobūdžio naujienų. Mes, penki ministrai ir projekto koordinatorė, pasirašėme politinę deklaraciją apie tai, kad svarbu greitai, skaidriai įgyvendinti projektą“, – sakė R.Sinkevičius.
Paramos dar reikės
Deklaracijoje taip pat parašyta, kad svarbu skirti tolimesnį finansavimą ir po 2020 metų.
„Svarbu, kad pačios valstybės dalyvautų procese – kad ieškotų ir savų lėšų. Be to, būtina projekto detales taip suderinti, kad jis būtų vienodai valdomas visose jį įgyvendinančiose valstybėse.
Mes taip pat ruošiamės teikti paraišką ir trečiam finansavimo etapui. Projektų turime nemažai, jie dar nėra atrinkti, bet tai bus padaryta konsultuojantis su ekspertais, politikais“, – sakė R.Sinkevičius.
Per du kvietimus teikti paraiškas Lietuva gaus 332 mln. eurų.
Esminiai „Rail Baltica“ projekto finansavimo sprendimai priimti birželio 20–21 d. Roterdame vykstusioje Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) konferencijoje.
Maršrutų bus ir daugiau
Ministras teigė, kad „Rail Baltica“ tikslas – ne tik lengvas susisiekimas su Varšuva, bet ir dar tolimesni maršrutai.
„Lenkai ketina investuoti į infrastruktūros dalį tarp Balstogės ir Varšuvos. Tačiau dar nežinia kaip bus su Balstogę ir Lietuvą jungiančiu ruožu.
Kalbėjau su Lenkijos infrastruktūros ministru, su juo sutarėme dėl reguliarių susitikimų tiek sprendžiant techninius, tiek komercinius klausimus“,- sakė R.Sinkevičius.
Vilnius-Balstogė traukinio greitis kol kas yra nedidelis, jame nėra interneto bei galimybės nusipirkti maisto. Pasak ministro, šie sunkumai bus sutvarkyti.
„Vis tuo turės pasirūpinti geležinkeliai: tiek Lenkijos, tiek Lietuvos. Tačiau mažą greitį nulemia techniniai vėžės parametrai“, – sakė ministras.
Pasak jo, Lietuvoje galima išvystyti greitį, siekiantį 120 kilometrų per valandą.
