Perkate parduotuvėse braškes? Sužinokite, kaip jos užaugintos

Braškės vis dar brangios, o gal jau – ir pigios? Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip jas užaugino. Svarbiausia, kad jos – lietuviškos. Štai šio „prekės ženklo“ paprastai pakanka, kad žmonės, rinkdamiesi prekes parduotuvėje, tiestų ranką link mūsų šalies ūkininkų užaugintų uogų ar daržovių, braškių – taip pat.

R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske ūkyje šiuo metu vidutinio vėlyvumo braškės noksta maždaug 4 hektarų plote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske ūkyje šiuo metu vidutinio vėlyvumo braškės noksta maždaug 4 hektarų plote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš R.Beske ūkyje šiuo metu vidutinio vėlyvumo braškės noksta maždaug 4 hektarų plote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš R.Beske ūkyje šiuo metu vidutinio vėlyvumo braškės noksta maždaug 4 hektarų plote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak ūkininko R.Beske, laukuose braškynus dažnai nuniokoja lietus – prinokusios uogos ištežta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak ūkininko R.Beske, laukuose braškynus dažnai nuniokoja lietus – prinokusios uogos ištežta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske išrinko tokias braškių veisles, kurių uogos ilgai išlieka ir gražios, ir skanios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske – pačios naujausios veislės vėlyvųjų braškių lauke. Jų daigų šiemet atsigabeno iš Olandijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske – pačios naujausios veislės vėlyvųjų braškių lauke. Jų daigų šiemet atsigabeno iš Olandijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pačios naujausios veislės – vėlyvųjų braškių laukas. Jų daigų šiemet atsigabenta iš Olandijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pačios naujausios veislės – vėlyvųjų braškių laukas. Jų daigų šiemet atsigabenta iš Olandijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėlyvosios braškės tebežydi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėlyvosios braškės tebežydi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Beske.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Braškynas – šiltnamiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Braškynas – šiltnamiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiltnamiuose braškės sodinamos į substrato maišus, suguldytus ant stelažų<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujausiuose šiltnamiuose telpa kone triskart didesnis braškynas, nei senuosiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujausiuose šiltnamiuose telpa kone triskart didesnis braškynas, nei senuosiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Menas – po šiltnamių plėvele.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Menas – po šiltnamių plėvele.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujausiuose šiltnamiuose telpa kone triskart didesnis braškynas, nei senuosiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujausiuose šiltnamiuose telpa kone triskart didesnis braškynas, nei senuosiuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuskintos braškės, kurios nėra skirtos prekybos tinklams, iš karto talpinamos į vėsų konteinerį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuskintos braškės, kurios nėra skirtos prekybos tinklams, iš karto talpinamos į vėsų konteinerį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuskintos braškės, kurios nėra skirtos prekybos tinklams, iš karto talpinamos į vėsų konteinerį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuskintos braškės, kurios nėra skirtos prekybos tinklams, iš karto talpinamos į vėsų konteinerį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ūkio kiemas – braškės jau išgabentos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ūkio kiemas – braškės jau išgabentos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Audrė Srėbalienė

Jun 22, 2016, 12:27 PM, atnaujinta May 21, 2017, 12:21 AM

Šiuo metu pats šių uogų derėjimo įkarštis.   Žmonės, kurie akylai stebi jų kainas, tikisi, kad jos smuks ir smuks. Tačiau taip nebūna. „Aplink“ Jonines braškynai sprogsta nuo uogų. Tad kainos, pritūpusios maždaug iki 1-1,5 euro, netrukus vėl ims kopti aukštyn.

 Kol kas ir turgavietėse, ir net pakelėse, kur ties gyvenvietėmis smulkieji ūkininkai susistato prekystalius, lietuviškų braškių kilogramo kaina sukasi apie 2 eurus. Pavyzdžiui, tiek, užsiprašė žmonės, šiomis uogomis pirmadienį prekiavę kryžkelėje netoli Jurbarko.

Šiemet braškės – ankstyvos 

  „Nemanykite, kad Lenkijoje pirmosios braškės būna pigios. Jų kilogramas ir kaimynystėje kainavo kone nedaug pigiau, nei lietuviškos, apie 24-26 zlotus (maždaug 6 eurus). Bet tų uogų pas mus niekas nė negabena.

 Tik po to, kai uždera vėlyvesnės veislės, jos ima plūsti į Lietuvą. O mes tuo metu dar tik pradedamos skinti savo ankstyvąsias braškes“, – patikino Tauragės rajone, Milgaudiškių kaime devynioliktus metus šias uogas auginantis Raimondas Beske.

Šiemet R.Beske ūkio šiltnamiuose užderėjusios ankstyvosios braškės parduotuves pasiekė gegužės viduryje – pora savaičių anksčiau, nei ankstesniais metais. Bet tik todėl, kad naujuose šiltnamiuose buvo įdiegta nauja technologija, o jai prireikė ne tiek ir mažai investicijų – maždaug pusės milijono eurų.

 Dabar pats jų nokimas. Po savaitės kitos jos jau baigs derėti, tuomet skynėjai persikels į lauką, kuriame baigia žydėti vėlyvesnių veislių braškynas. Kai ir pastarasis pamalonins uogų mėgėjus, nunoks šiltnamiuose žiedus dar tik skleidžiančios vėlyvosios braškės. Ir taip R.Beske ūkio braškių bus galima įsigyti kone iki rugsėjo pabaigos. Kasdien – po tūkstantį tonų Uogų valgytojai, tikėtina, nė neįsivaizduoja, kiek darbo jėgos bei investicijų reikia braškynams užveisti ir išlaikyti. Ypač tokiems, kuriuose uogos dera nuo gegužės iki rugsėjo. Ir kurių plotai yra tokie dideli, kad pajėgiama aprūpinti ir didžiausią prekybos tinklą „Maxima“.

 “Kone kasdien vien į šį tinklą išgabename maždaug po tūkstantį kilogramų braškių ir nors šiam tinklui braškes tiekiame jau šeštą sezoną, vis dėlto teko sugaišti ne vienerius metus, kol galėjome pasiūlyti tikrai gerų, kokybiškų uogų ir tokį jų kiekį, kuris atitinka tinklo poreikius“, – sakė R.Beske.

 Kokybiškos – ir skanios, ir gražios pažiūrėti braškės tinklo parduotuvėse – tai ne vienerių metų šio ūkininko eksperimentų rezultatas.

 “Pagaliau atrinkome veisles, kurių uogos gabenant nepraranda savybių – jos išlieka ir gražios, ir skanios“, – sakė pašnekovas.

 Šiuo metu laukuose baigia nužydėti vėlyvosios – pačios naujausios veislės braškės. Pasak ūkininko, tai – tikras „elitas“. Veislę išvedusi Olandijos įmonė iš pradžių daigų dovanojo bandymams – kad ūkininkai ir mūsų šalyje, ir Lenkijoje įsitikintų, ar joms tinka gamtinės sąlygos.

 O šiemet, įsigijęs šios veislės daigų, ūkininkas R.Beske jais apsodino kelių hektarų lauką. Jame, kaip ir kituose laukuose, braškės auga pridengtos balta plėvele, po kuria išvedžiota kapiliarinė (lašinė) laistymo sistema.

Bokso ringe – su gamta

Pasak ūkininko R.Beske, braškininkystės sėkmei, kaip ir nesėkmei, didžiausią įtaką daro gamtos sąlygos.

 Pavyzdžiui, ne tiek škvalas, kiek praėjusio savaitgalio liūtys taip pasidarbavo Tauragės rajone, kad pirmadienį skynėjams teko dirbti dvigubą darbą – rūšiuoti skinamas uogas. Vienos, šviežiai nunokusios, gulė į dėžes, o kitos, patežusias nuo lietaus, buvo verčiamos ant žemės lauke, kuris netrukus bus išartas.

 Taip pastarajame vos per vieną dieną atsidūrė kone tona drėgmės pertekliaus supūdytų braškių.

 “Ko gero, ateityje po atviru dangumi apskritai braškynų nebesodinsime. Jei pavyks, pamažu visi braškynai bus želdinami tik šiltnamiuose. Bent jau norėčiau taip padaryti – visą dėmesį skirti tik ankstyvųjų ir vėlyvųjų veislių braškėms.

 Nes laukuose gamta sunaikina pusę, o kartais ir dar daugiau derliaus. Tuo tarpu šiltnamiuose uogynams nebaisios nei pavasarinės šalnos, nei vasaros liūtys, o ir pačios uogos būna labai skanios“, – sakė R.Beske.

 Be to, šiltnamiuose ir darbuotojams lengviau dirbti. Kadangi braškės dera aukštai – ant stelažų, žmogui nereikia lankstytis, tad jis per tą patį laiką priskina uogų dukart daugiau, nei jas skindamas laukuose.

Savikainos žnyplės

 Paprastai ankstyvųjų braškių poreikis yra gerokai didesnis, nei įstengia pasiūlyti ūkis, tad ir jų kaina gegužę esti gana aukšta. Viena, jos auginamos šiltnamiuose, o tam reikia nemažų investicijų ir daigams, ir substratui, į kurį jie sodinami.

 Iki šiol šiltnamiuose buvo sodinami tik vienmečiai braškynai. Vos dvejus metus braškės dera ir po atviru dangumi. Jų gyvavimo laikas ilgiau netempiamas, nes tik jaunuose, ligų neužpultuose braškynuose nunoksta didelės ir skanios uogos.

 “Kuo jaunesnis augalas, tuo jis derlingesnis. O kadangi mūsų uogos ypač kokybiškos, gauname už jas konkurencingą kainą“, – sakė R.Beske.

 Vis dėlto braškių savikainai įtakos turi ne tik auginimo technologija, bet ir tai, kad Lietuvoje nėra galimybių braškynams smarkiai išplėsti – pasiūlai padidinti.

 “Labai trūksta darbo jėgos – žmonių, kurie kasdien ateina į darbą. Iš 30 skynėjų maždaug du trečdaliai kasmet darbuojasi ūkyje. Bet daugiau patikimų darbuotojų neįmanoma rasti. Tad, išplėtus braškyną, tiesiog nebūtų kam jame dirbti“, – kalbėjo ūkininkas.

Žingsniu – toliau

Įvairios parodos, nuolatinė bendrystė su braškių veislynais Italijoje bei Olandijoje. Visais šiais keliais naujovės pasiekia ir R.Beslke ūkį. Jo teigimu, jis visada stengiasi žingsniuoti bent jau „sprindžiu toliau už kitus“ – lenkti konkurentus ir technologijomis, ir veislėmis.

 Pavyzdžiui, naujuose, neseniai iškeltuose šiltnamiuose yra įrengti trigubi stelažai, ant kurių suguldytuose substrato maišuose braškių daigai buvo pasodinti prieš pusantro mėnesio.

  Ant kiekvienos braškės kero – ant jos „kelmuko“ jau yra suformuoti 4-5 žiedynai.

 “Tai nauja itališka veislė, kuri gerai uždera dvejus metus. Tad šiam šiltnaminiam uogynui bus padaryta išimtis – žiemai daigai bus nukelti nuo stelažų ir, suguldžius ant žemės, uždengti. Joms bus „leista“ peržiemoti, o kitąmet šios braškės derės kaip ankstyvos“, – paaiškino ūkininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.