E.Holmes pavyko pritraukti investuotojų milijonus, bet dabar paaiškėjo, kad į bėdas įklimpusi bendrovė neverta beveik nieko.
31 metų kompanijos „Theranos“ įkūrėjos turtas buvo vertinamas 4,5 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. eurų), nes jai priklausė pusė 9 mlrd. JAV dolerių (8 mlrd. eurų) įvertintos bendrovės akcijų.
Praėjusią savaitę žurnalas „Forbes“ patikslino kraujo tyrimais užsiimančios įmonės įvertinimą ir sumažino jį iki 800 mln. JAV dolerių (710 mln. eurų).
O jaunoji įkūrėja, dar neseniai puošusi žurnalų viršelius ir įtakingų turtuolių sąrašus, dabar, regis, nebeturi nieko.
Kišenėse švilpauja vėjai
Pernai skvarbios E.Holmes akys žvelgė nuo kiekvieno moterų pasiekimus versle skelbiančio žurnalo viršelio. Leidinys „Forbes“ jauniausią savarankiškai milijardiere tapusią moterį 2015-aisiais įtraukė į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą.
Šiais metais jos sąraše nėra (užtat 72-ąją vietą jame užėmė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė). Be to, paaiškėjo, kad turtai, kurie buvo priskiriami verslininkei, išnyko kaip dūmas.
„Mūsų skaičiavimais, E.Holmes turtas yra paremtas vien 50 proc. „Theranos“ akcijų paketu. Jeigu įmonė žlugtų, jos vertė pirmiausia būtų skirta atlyginti investuotojams, tad įmonės įkūrėjai neliktų nieko. Todėl jos turtas iš principo lygus nuliui“, – nuskambėjo skaudus ekonomistų vertinimas.
„Theranos“ vadovė atsikirto, kad „Forbes“ vertinimai neteisingi, nes leidiniui trūksta esminės informacijos.
„Esame privati kompanija – atsisakėme pasidalinti konfidencialiais duomenimis su „Forbes“, todėl jų straipsnis rėmėsi tik spekuliacijomis“, – pareiškė įmonės atstovė Brooke Buchanan.
Pasitikėjimą praradusi E.Holmes nebevadinama milijardiere, tačiau verslininkei tenka sukti galvą dėl kur kas rimtesnių dalykų nei jos pavardė turtingiausių žmonių sąrašuose.
JAV prokurorai pradėjo tyrimą, ar „Theranos“ investuotojams nemelavo dėl įmonės technologijų. Iškilo klausimas ir dėl bendrovės atliekamų tyrimų tikslumo. Kaip sėkmės istorija virto pajuokų objektu?
Negirdėtas tyrimo metodas
E.Holmes bendrovę „Theranos“ įkūrė 2003 metais, o būdama vos dvidešimties nusprendė, kad cheminės inžinerijos studijų Stanfordo universitete jai pakaks.
Amerikietė trečdalį savo gyvenimo paskyrė įmonei kurti, nors apie „Theranos“ užmojus pasaulis sužinojo tik prieš porą metų.
Kompanija siūlė apie 200 rūšių kraujo tyrimų, kuriems atlikti nereikia nei daugybės adatų, nei mėgintuvėlių, nei sudėtingų prietaisų.
„Theranos“ tyrimams kraujo paimama mažyte adatėle iš piršto, o tada jis tiriamas mikroskopiniuose induose.
Skelbta, kad tokie kraujo tyrimai kainuos kelis kartus pigiau nei ligoninėse.
„Theranos“ įkūrė 56 centrus didžiausio JAV farmacijos tinklo „Walgreens“ vaistinėse. Šiuose centruose, labiau primenančiuose SPA nei tikrą laboratoriją, žmonės galėjo išsitirti pigiau ir paprasčiau nei ligoninėse.
Kūrėja juodais drabužiais
Kartu su visą pasaulį pakeisti žadančia bendrove išgarsėjo ir jos įkūrėja – blondinė, visada vilkinti juodą palaidinę aukšta apykakle. Vizitine kortele tapusį drabužį E.Holmes aiškino pasirinkusi todėl, kad kasdien nereikėtų užsiimti bereikšmiais sprendimais.
Darbui ji skiria septynias dienas per savaitę, o laisvalaikio neturi. Verslininkė teigė tapusi vegane, nes nevalgydama gyvūninių produktų ji gali trumpiau miegoti.
„Nebebendrauju beveik su niekuo, išskyrus jaunesnį brolį, kuris taip pat dirba „Theranos“.
Pastaruosius dešimt metų neatostogavau ir nevaikščiojau į pasimatymus. Visas mano gyvenimas skirtas darbui“, – pernai aiškino E.Holmes.
Ji buvo lyginama su „Apple“ įkūrėju Steve’u Jobsu.
Abu verslininkai metė universitetą, įkūrė kompanijas, kuriomis užsimojo pakeisti pasaulį, ir pagarsėjo savo ištikimybe vienodai aprangai.
S.Jobsas milijardieriumi tapo 40 metų, o E.Holmes tai padarė kur kas anksčiau. Be to, jos pasiekimai buvo vertinami ir dėl to, kad vyrų dominuojamose verslo viršūnėse ji tapo pirmąja tiek pasiekusia moterimi.
Savo sėkme verslininkė naudojosi ir tam, kad parodytų pavyzdį kitoms moterims.
„Aš manau, kad tai tas pat, kaip nubėgti mylią per keturias minutes. Atrodo sunku, bet kai vienam žmogui tai pavyksta, vis daugiau gali sekti paskui“, – išskirtiniu baritoną primenančiu balsu pernai savo kalboje dėstė E.Holmes.
Klaidos lėmė pražūtį
Pagyras ir susižavėjimą E.Holmes nuolat lydėjo ir abejonės dėl „Theranos“ metodų, mat juos kompanija laikė visiška paslaptimi.
Buvo svarstoma, ar galima pasitikėti kompanija, kuri žada įprastai sudėtingų robotų atliekamus kraujo tyrimus amerikiečiams pardavinėti už centus – ir dar be gydytojų įsikišimo.
Pernai antakius kilnojančių medikų padaugėjo, nes naujo tyrimo metodo taip ir nepatvirtino leidimus pardavinėti naujus medikamentus išduodanti JAV maisto ir vaistų administracija.
Apie metodą mažai ką galėjo pasakyti ir mokslininkai – „Theranos“ apie savo veiklą daugiau trimitavo populiariuose verslo dienraščiuose, o ne moksliniuose žurnaluose.
Į visas abejones E.Holmes numodavo ranka: „Visada, kai darai ką nors nauja, atsiras abejojančių tavo galimybėmis ir norinčių, kad tau nepasisektų.“
Jeigu tokių žmonių būta, regis, jų viltys išsipildė.
Jau pernai pradėjo aiškėti, kad „Theranos“ sėkmė labiau remiasi viešųjų ryšių triukais, o ne tikrais tyrimų rezultatais.
Šaltiniai įmonėje „The Wall Street Journal“ atskleidė, kad mįslingasis „Edison“ prietaisas, nustatantis ligas iš mikroskopinio kraujo lašelio, yra naudojamas tik nedidelėje dalyje „Theranos“ atliekamų tyrimų, o kitiems tyrėjai naudoja rinkoje įsitvirtinusių konkurentų – tokių kaip „Siemens“ – technologijas.
O šią savaitę „Theranos“ sulaukė paskutinės vinies į karstą: dėl abejonių tyrimų patikimumu su įmone bendradarbiavimą nutraukė vaistinės „Walgreens“, kuriose įkurti sveikatingumo centrai buvo didžiausias „Theranos“ klientų šaltinis.
Sudomino filmų režisierius
Silicio slėnio princese vadinta E.Holmes dabar tapo tikra pelene. Tačiau jos istorija sudomino Holivudo filmų kūrėjus.
Apie 2008 metų finansų krizę pasakojančios juostos „Didžioji skola“ („The Big Short“) režisierius Adamas McKay pranešė planuojantis kurti filmą apie E.Holmes kilimą ir krytį, o verslininkės vaidmenį nori patikėti aktorei Jennifer Lawrence.
„Theranos“ istorija puikiai tinka nuopuolio dramos siužetui, tačiau tikrame pasaulyje įmonės likimas – ne toks jaudinantis.
Analitikai abejoja, ar bendrovei dar pavyks pakilti iš pelenų, ir siūlo artimiausiu metu susilaikyti nuo didelių užmojų. Kiti pranašauja absoliučią pabaigą.
„Nepriklausomas kompanijos auditas arba tolesnės investicijos į technologiją būtų visiškas išteklių eikvojimas, – teigė Yale’io universiteto vadybos mokyklos profesorius Jeffrey Sonnenfeldas. – „Theranos“ intelektinė nuosavybė yra nieko verta, o testų tikslumas prilygsta mestai monetai.“
Elizabeth Holmes žadėjo kraujo tyrimų pramonę apversti aukštyn kojomis. Jaunos verslininkės drąsa patikėję investuotojai bendrovę „Theranos“ laikė nauju stebuklu. Bet dabar ji grimzta į nebūtį.
Kaip prarasti turtą, kurio neturėjai?
Pasaulį apskriejusi naujiena, kad „Theranos“ įkūrėja E.Holmes prarado 4,5 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. eurų) turtą, nėra visiškai tiksli. Verslininkė niekada šių pinigų neturėjo, o milijardiere buvo vadinama tik dėl to, kad kažkas brangiai įvertino jos kompaniją.
Milijardieriais jau seniai nėra vadinami vien įspūdingas sumas Šveicarijos bankų sąskaitose slepiantys ar prabangoje gyvenantys turčiai. Dabar viskas sudėtingiau – tokią etiketę gali gauti ir verslininkai, įkūrę perspektyvias įmones, kurias rizikos kapitalo ekspertai įvertina milijardais. Magnatų turtą sudaro ne jų turimi daiktai, o kitų žmonių lūkesčiai ir pasitikėjimas kompanijos verte.
Nors įmonė gali būti įkainota milžiniška suma, jos savininko kišenėse gali švilpauti vėjai. Kitaip tariant, milijonas dolerių grynaisiais nėra tas pats, kas milijono dolerių vertės įmonė – už pastarąjį automobilio „Ferrari“ nenusipirksi. „Theranos“ nebuvo verta 9 mlrd. JAV dolerių (8 mlrd. eurų) dėl to, kad davė milžinišką pelną. Rizikos kapitalo ekspertai įmonę įvertino 9 mlrd. JAV dolerių, nes tiek įkainojo viltis, kad ateityje verslas bus pelningas.
Skiriasi ir tai, ar kompanija viešai prekiauja savo akcijomis. Antai jeigu Markui Zuckerbergui staiga nusibostų vadovauti „Facebook“, jis tikriausiai galėtų rinkose iškeisti socialinį tinklą valdančios įmonės akcijas į pinigus. O štai „Theranos“ akcijų niekas negalėjo nusipirkti, todėl įmonės vertė negalėjo tapti realiais pinigais, o E.Holmes – realia milijardiere.
