– Penktadienį, paskelbus referendumo rezultatus, svaro vertė krito iki žemiausio lygio per 30 metų, krenta akcijos, bankai žada pasitraukti iš Londono. Jūsų manymu, tai trumpalaikiai reiškiniai, ar gali išsivystyti į didesnę ekonominę krizę visoje Europoje?
– Rinkoms būdinga iš pradžių reaguoti jausmingai, tai ir vyksta, po to seka tam tikra korekcija, kursai stabilizuojasi. Aišku, kad Didžiosios Britanijos svaras sterlingų yra spekuliuojančiųjų taikinys, juo atsikratyti norinčių yra labai daug. Tuo tarpu, kitoms valiutoms, kurios pradėtos traktuoti kaip saugus užutėkis – JAV doleris, Japonijos jena, Šveicarijos frankas, atsiranda spaudimas stiprėti.
Gitanas Nausėda apie lietuvius JK: jiems jau sumažėjo algos
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tų valiutų šalys nėra tuo labai patenkintos, nes Šveicarijos frankui pakankamai sustiprėjus pradėta kalbėti apie Šveicarijos pramonės eksporto konkurencingumo problemas. Stipri valiuta yra didelis peilis eksportui. Šiuo metu matosi ryškus noras investuoti į saugesnius investavimo objektus, dar pridėkime auksą. Akcijų kursai patiria didelį spaudimą kristi, tai vyksta praktiškai visur.
– Ar galima kalbėti apie ilgalaikes pasekmes?
– Ilgalaikės pasekmės galėtų išaiškėti tuomet, kai turėsime kažkokius duomenis, link kur pasuks Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. Jei derybos prasidės, abi pusės turės egoistinių interesų, norės pasiekti kiek galima daugiau kitos pusės sąskaita. Jungtinės Karalystės interesas aiškus – išsaugoti kiek galima patrauklesnes prekybos sąlygas su Europos Sąjunga, kadangi čia išvežama beveik 50 proc. visų prekių.
Europa gins principines vertybes – laisvą darbo jėgos judėjimą, norės finansinio indėlio iš Jungtinės Karalystės pusės. Jei būtų pasiektas tokio pobūdžio kompromisas, gali išaiškėti, kad palyginti su dabartine situacija, ne kažin kas ir keisis. Imigracija lieka liberali, prekybos režimas – liberalus, prisidėjimas prie Europos Sąjungos finansinių lėšų taip pat išlieka. Jeigu viskas rutuliotųsi šia linkme, revoliucijos nebūtų, tiesiog būtų pakoreguota status quo, kurį dabar turime.
Jungtinė Karalystė nebūtų Europos Sąjungos narė, tačiau ekonominis bendradarbiavimas liktų aktyvus. Bet žinome, kad pasitraukimo šalininkai nelabai nori šių sąlygų – lengvesnio darbo jėgos įvažiavimo, prisidėjimo prie Europos Sąjungos biudžeto, jie norėtų priešingų dalykų. Tada klausimas, kodėl tik Europos Sąjunga turi daryti nuolaidas, o Jungtinė Karalystė nedarytų?
– Ar Lietuvai šis įvykis atsilieps?
– Jis jau atsiliepė. Mūsų emigravusių žmonių Didžiojoje Britanijoje atlyginimai svarais sterlingų gal nepakito ir nepakis, bet jų uždarbis eurais jau sumažėjo. Būtent eurais jie ar jų artimieji daro pirkinius čia, nesvarbu, ar tai būtų nekilnojamojo turto ar mažmeninės prekybos rinka. Šių pinigų, uždirbamų ten, perkamoji galia sumažėja tiek, kiek nuvertėja svaras sterlingų.
Mūsų eksportuotojams svaro nuvertėjimas euro atžvilgiu irgi nenaudingas, nes to, ką jie uždirba Jungtinės Karalystės rinkoje, konvertavus į eurus, suma tampa mažesnė. Klausimas, ar norint šį nuostolį kompensuoti, teks kelti kainas, ar susitaikyti su pelno mažėjimu. Kalbu apie tai, jei svaro silpnumas užsilaikys ilgiau.
– Ar įmanomas scenarijus, kad Jungtinė Karalystė pradeda pasitraukimo procedūrą, tai vyksta 2 metus, o per tą laikotarpį iš ten atsitraukia kažkiek verslo, lietuviai emigrantai grįžta?
– Viskas yra įmanoma, ypač dabartinėje situacijoje. Net ir pasitraukimo užblokavimas. Dėl emigrantų grįžimo į Lietuvą turėčiau abejonių. Šiuo metu jie arba galvoja pasilikti, tikėdamiesi, kad jei dirba ilgesnį laiką ir gauna legalias pajamas, tai neturėtų niekas keistis, arba galvoja išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ir darbo ieškoti ten. Atlyginimų skirtumai yra pernelyg dideli, kad dalis žmonių pradėtų galvoti, kad jei ne Jungtinė Karalystė, tai grįš į Lietuvą.
– Kaip dėl Europos Sąjungos paramos ateityje?
– Ši finansinė perspektyva yra paskutinė, kuomet galime tikėtis ženklesnės paramos Lietuvai. Ateinančią finansinę perspektyvą turėsime labiau gyventi savo jėgomis, nes pasiekėme tam tikrą lygį nuo Europos Sąjungos vidurkio. Sunku pasakyti, nes dvejus metus Jungtinė Karalystė turės išsaugoti visus savo įsipareigojimus, o ten – finansinės perspektyvos pabaiga.