Teismas šiame, kaip ir prieš tai skelbtuose sprendimuose, konstatavo, jog VP bendrovėse buvo sistemingai ir kryptingai, slaptai ir veikiant grupėje vengta mokesčių pasitelkiant įvairias kompleksinio mokesčių vengimo schemas, tačiau atsisakė nurodyti VMI išnagrinėti ir kitus nenagrinėtus analogiškus mokesčių slėpimo atvejus.
M. Marcinkevičiaus manymu, VMI dėjo visas pastangas, jog VP mokesčių patikrinimas būtų paviršutiniškas ir kuo greičiau baigtas.
„VMI primygtinai ir agresyviai siūlė derėtis bei taip uždaryti mokestinį periodą, derėtis bei iškart susitarti dėl penkis kartus mažesnės mokesčių sumos.
VMI savo pozicijos negrindė jokiais dokumentais ar skaičiavimais- mokestinis tikrinimas buvo baigtas tik po metų nuo derybų pradžios ir tik joms nutrūkus. Nors tada jau nebendravome su VP vadovybe, po šio patikrinimo VP grupės išmokėti dividendai atitiko derybų metu VMI siūlomą sumokėti sumą“,- VMI patikrinimą nupasakojo M. Marcinkevičius.
Prieš kelias savaites vykusiame teismo posėdyje verslininkas paliudijo, kad 2013-aisiais VMI darbuotojai jam darė spaudimą ir derybų metu primygtinai siūlė susitarti dėl 60% mažesnių mokestinių prievolių, taip pat neskaičiuoti baudų ir delspinigių.
M. Marcinkevičiui atsisakius, po beveik metų buvo pateiktas oficialus patikrinimo aktas – VP grupės įmonėms priskaičiuota apie 2 mln. eurų mokesčių, o verslininkui tekusi šios baudos dalis – 287 tūkst. eurų. Anot jo, visi ženklai rodo, jog dėl ne viskas buvo atlikta sąžiningai.
„2008 – 2012 metais įvyko sandoriai, kuriais Nerijus Numavičius neteisėtai įgijo VP grupės kontrolę, o į užsienį buvo perkelta beveik 200 mln. eurų VP grupės turto, todėl suprantu, kodėl jam svarbu užbaigti visus VMI tyrimus ir uždaryti mokestinį periodą.
Kadangi ir patys inspekcijos darbuotojai buvo suinteresuoti neatlikti tyrimo, kyla klausimas, ar mokestinių prievolių sutarimas „per viršininką“ nėra tik dar vienas prekybos poveikiu pavyzdys“,- teigė antras pagal dydį VP grupės akcininkas.
Teismas pripažino, VMI teisėtai skyrė baudą nustačiusi, kad trys akcininkų VP grupės įmonėms sutektos paskolos buvo skirtos išskirtinai nuslėpti mokesčius. M. Marcinkevičius siekė, kad VMI išnagrinėtų ne tris, o bent kelioliką analogiškų sandorių, tačiau teismas palaikė VMI poziciją, kad verslininko nurodytos aplinkybės gali būti, tačiau neprivalo, nagrinėjamos atskirame tyrime.
Primename, kad šiuo metu VP grupės veiklą taip pat tiria Generalinės prokuratūros Lietuvoje ir Estijoje, o viena iš įmonių, „Bertona Holdings Limited“, ir jos vadovė Diana Dominienė siejamos su Raimundo Kurlianskio ir „MG Baltic“ korupcijos byla.
Tarp Mindaugo Marcinkevičiaus ir VP grupės vis dar vyksta eilė civilinių ginčų. Teismas šiuo metu yra panaikinęs visus M. Marcinkevičiui pritaikytus turto areštus, tačiau areštavo N. Numavičiaus valdomas 330 mln. eurų vertės VP grupės akcijas.
