„Lietuva pajus kažkokį tiesioginį arba netiesioginį
poveikį, trumpalaikį arba ilgesnės trukmės poveikį. Trumpalaikis
tiesioginis poveikis bus labai ribotas, taip galvoja Finansų
ministerijos specialistai, todėl, kad tai liečia mūsų ekonomiką,
prekių ir paslaugų eksportą. Turime Jungtinę Karalystę kaip
partnerį, bet kadangi kiekiai procentais yra labai nedideli, tai tas
tiesioginis poveikis nebus didelis ir jis bus labai ribotas“, –
interviu Žinių radijui sakė R.Budbergytė.
Anot jos, netiesioginį poveikį Lietuva pajus per Europos
Sąjungą (ES).
„Tai, kas atsitiko su Europos Sąjunga kaip su projektu, mes
pajusime kažkokį netiesioginį poveikį, kuris dabar sunkiai
prognozuojamas, todėl, kad eksportuojame prekes ir paslaugas į visą
ES, o ta rinka dabar yra trapi, ekonomika neauga taip greitai ir daug,
kad visi galėtume jaustis saugūs“, – kalbėjo finansų ministrė.
Anot jos, po referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės
gyventojai nusprendė išstoti iš ES, svarbu greitai priimti
sprendimus, kad finansų rinkose būtų mažiau sąmyšio ir
netikrumo.
Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Lietuvos
eksportas į Jungtinę Karalystę siekė 1,024 mlrd. eurų ir sudarė
beveik 4,5 proc. viso šalies eksporto. Tuo metu importas iš
Jungtinės Karalystės į Lietuvą pernai siekė 749,8 mln. eurų
(2,95 proc.).
Valstybė nuo 2000-ųjų turi nebiudžetinį Rezervinį fondą,
iš kurio prireikus skiriamas finansavimas galimų ekstremaliųjų
situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. Šių metų pradžioje
jame buvo apie 63 mln. eurų.