Prezidentė, išklausiusi abi puses, savo nuomonę pareikš kitą savaitę, bet pripažįsta, kad Vyriausybei kodekso tinkamai parengti nepavyko.
„Kreipėsi daugiau nei 20 organizacijų ir daug fizinių asmenų, prašydami vetuoti dalį Darbo kodekso nuostatų“, – kalbėjo D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.
Vyriausybei nepavyko
„Po pokalbio išryškėjo vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius ir Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus. Darbo kodeksas palies kiekvieną, bet kai kurios nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, kelia įtampą visuomenėje, gali tapti net paskata emigruoti“, – prezidentės nuomonę dėstė L.Antanavičienė.
Šalies vadovė negailėjo kritikos Vyriausybei ir teigė, kad sukeltas susipriešinimas parodė, jog per metus, skirtus kodeksui parengti, to padaryti nesugebėta.
„Liko taip ir nesuderinti darbuotojų ir darbdavių interesai. Dabar balansą reikės rasti vos per 10 dienų, įvertinus visas pastabas“, – kalbėjo patarėja.
Atsižvelgusi į visus argumentus, prezidentė dėl Darbo kodekso vetavimo sprendimą priims kitą savaitę.
Profsąjungos nepatenkintos
Darbuotojai kaip silpnoji pusė, nulinės darbo sutartys, darbo laiko apskaita, terminuotosios darbo sutartys, kompensacijos, profesinių sąjungų teisės – netenkinančius dalykus Darbo kodekse vardijo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis teigė, kad pakeisti buvo ir tie teisės aktai, dėl kurių darbuotojų ir darbdavių atstovai Trišalėje taryboje buvo susitarę, o prezidentė, išklausiusi pastabas, pažadėjo į jas atsižvelgti.
„Viso įstatymo gal ir nereikėtų vetuoti, bet kai kurie straipsniai tikrai yra taisytini. Geresnis variantas būtų grįžti prie to, ką mes buvome sutarę Trišalėje taryboje, kuri parodo, kad darbdaviai ir profsąjungos gali susitarti gal ne dėl visų, bet dėl daugelio straipsnių“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Profsąjungos reikalauja, kad nulinės darbo sutartys būtų visiškai išbrauktos iš Darbo kodekso, o terminuotųjų darbo sutarčių reguliavimas būtų pakeistas į tokį, kuris galiojo iki šiol. Jos kritikuoja ir suminę darbo valandų apskaitą.
Pasirinkus suminę apskaitą galima vidutiniškai dirbti 48 valandas per savaitę, bet, A.Černiausko teigimu, tai leidžia darbdaviui liepti darbuotojui dirbti ir 72 valandas per savaitę: „Jei reikia 48 valandų vidutiniškai, tai jeigu vieną savaitę darbuotojas dirba 72 valandas, tai kitą 26 ir išeina, kad vidutiniškai dirba 48 valandas, tarsi nėra jokių viršvalandžių.“
Darbuotojų atstovai jaučiasi apgauti ir dėl išeitinių kompenscijų.
„Rengėjai ir Vyriausybė mums pažadėjo, kad mažinant vienas garantijas bus padidintos kitos. Sumažintos išeitinės išmokos mūsų netenkina, bet mums dar žadėjo pailginti nedarbo draudimo išmokas, nors jos liko tokios pačios“, – sakė A.Černiauskas.
Nors atrodo, kad prezidentė linkusi palaikyti profsąjungas, šių atstovai sako, kad džaugtis dar anksti ir prie Vyriausybės protestuojantys žmonės neturėtų trauktis: „Skirstytis dar tikrai anksti. Šiaip tikėjomės reakcijos iš Vyriausybės, nes Prezidentūra yra paskutinė institucija, kuri gali ką nors paveikti, bet būtent iš Vyriausybės, kuri mūsų susitarimus paniekimo, norėjome sulaukti reakcijos ir klaidų, kurias ji padarė, pripažinimo.“
