Siekiant išsaugoti žuvies išteklius, Europos Sąjungoje (ES) pradėtas vykdyti žuvininkystės sektoriaus perorganizavimas: mažinami žvejybos laivynų pajėgumai ir skatinama užsiimti akvakultūros veikla, t. y. veisti ir auginti žuvis vidiniuose vandenyse, tvenkiniuose arba uždarose sistemose. Tikimasi, kad pritaikius tokias priemones, ilgainiui natūralūs žuvų ištekliai atsinaujins, o akvakultūros ūkiuose užauginamos žuvies užteks augantiems vartotojų poreikiams patenkinti.
Tam, kad bendri ES tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, būtina investuoti į akvakultūros ūkių plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą juose. Lietuvoje žuvininkystės sektoriaus atstovams, norintiems investuoti į kokybės gerinimą, produktų asortimento plėtrą, o kartu ir į naujų darbo vietų kūrimą, suteikiama parama pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programą.
ES investicijos suteikia augimo pagreitį
2007–2013 m. veiksmų programos rezultatai rodo, kad žuvininkystės sektorius visoje ES pirmauja pritraukiant privačias lėšas. Lietuvoje, praėjusio finansavimo etapo metu, iš viso buvo pateikta net 400 paraiškų, kai rinkoje tuo metu veikė apie 320 žuvininkystės veikla užsiimančių bendrovių. Pagal 2007–2013 Veiksmų programos 4 kryptį „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ parama buvo suteikta 10 Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimui. Jos pasidalino daugiau nei 8 mln. eurų. Šie pinigai buvo investuoti į žuvininkystės įmonių gamybos bei perdirbimo bazių modernizavimą, paslaugų kokybės gerinimą, produktų asortimento plėtrą ir į naujų darbo vietų kūrimą. Šie duomenys patvirtina, kad parama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus vietos veiklos grupėms yra labai reikalinga, gerai įsisavinama bei suteikia augimo pagreitį.
Vienu sėkmingų akvakultūros ūkio plėtros pavyzdžių, pasinaudojus ES fondų lėšomis, galima laikyti žuvininkystės ūkį UAB „Vasaknos“. „Atidarėme naują žuvies perdirbimo cechą, įkūrėme 3 firmines žuvies parduotuves ir pradėjome vykdyti tiekimą dar 4 prekybos taškams, – sako bendrovės direktorius Algirdas Šiukščius. – Iš viso sukurta 12 naujų darbo vietų įvairios specializacijos darbuotojams. Įdarbinti maisto technologai, cecho vadovas, pagalbiniai darbininkai (žuvies rūkytojai, pakuotojai ir pan.), vairuotojas bei pardavėjos. Ateityje turime planų plėsti gaminamos produkcijos spektrą, atidaryti daugiau parduotuvių ir įdarbinti dar daugiau žmonių. Žinoma, tam reikalingos nemažos investicijos.“ Verslininkas teigia, kad į cecho bei parduotuvių įrengimą ir naują techniką investuota daugiau nei 600 tūkst. eurų, dalis šių pinigų – ES fondų lėšos.
Naujos darbo vietos – regionų pragyvenimui
Investicijomis į darbo vietų bei vietos veiklos grupių kūrimą tikimasi ne tik skatinti akvakultūros veikla užsiimančių verslų proveržį bei didinti jų konkurencingumą, bet ir prisidėti prie regionų bendruomenių užimtumo didinimo bei pragyvenimo lygio kėlimo. Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Zajankauskaitė pastebi, kad dauguma akvakultūros ar žuvininkystės įmonių yra įsikūrusios mažesniuose miesteliuose, todėl šių įmonių veikla turi didelį poveikį vietos bendruomenėms – jos dažnai tampa vienu pagrindinių darbdavių bei turizmo traukos centrų, užtikrinančių žuvininkyste besiverčiančių bendruomenių gyvavimą ir tradicijų išlaikymą.
ES parama naujoms veikloms ir darbo vietoms kurti
Žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) dėl finansinės paramos Vietos plėtros strategijoms įgyvendinti kviečiamos kreiptis iki šių metų rugsėjo 6 dienos. Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo skiriamas didesnis nei 12 mln. eurų finansavimas. Patvirtinus Vietos plėtros strategijas finansavimui, bus teikiami vietos projektai, kurie turės būti orientuoti į vietos poreikius, nustatytus atlikus išsamią ŽRVVG teritorijos situacijos analizę.
Kitos konkurso sąlygos:
– didžiausia paramos suma didelės apimties vietos projektui įgyvendinti – 200 tūkst. Eur, mažos apimties vietos projektui – 10 tūkst. Eur;
– ne pelno arba socialinio verslo pobūdžio projektams įgyvendinti, kai juos teikia nevyriausybinė organizacija ar kitas viešas juridinis asmuo, suteikiamas 80 proc., o į šią kategoriją nepatenkantiems – 50 proc. finansavimas. Likusios išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas;
– vietos plėtros strategijų (VPS) administravimo išlaidos negali viršyti 20 proc. (VPS administravimo išlaidos skirstomos į dvi kategorijas: ŽRVVG veiklos išlaidos – ne daugiau kaip 75 proc., ŽRVVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos – ne mažiau kaip 25 proc.). Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
