ES pratęsė sankcijas Rusijai. Naftos barelis labai toli nuo Kremliaus išsvajotos kainos – 60–80 dolerių. Todėl didžiausia pasaulio valstybė verčiasi sunkiai. Tačiau apie ekonomikos žlugimą niekas neužsimena.
Pasaulyje įprasta manyti, kad rusai pelnosi tik parduodami naftą ar gamtines dujas. Bet tai – tik dalis tiesos.
Kone vizitinė kortelė
Visiškai kitokia Rusija prasideda prie 39A numeriu pažymėto pastato Leningrado plente sostinės Maskvos šiaurės rytuose.
Prie pat durų į lankytojus žvelgia „Žalias dramblys“ – 2,65 metro aukščio Salvadoro Dali skulptūra.
Bendrovės savininkas Jevgenijus Kasperskis įsitikinęs, kad žalia spalva puikiai dera prie jo įmonės logotipo. Be to, savo darbą ispanų menininkas iš pradžių buvo pavadinęs „Triumfuojančiu drambliu“.
Tai, kuo J.Kasperskis užsiima Leningrado plente, iš tikrųjų prilygsta triumfui. Neskaitant naftos ir dujų, „Kaspersky“ ir „Kalašnikov“ pasaulyje yra bene žinomiausi rusų prekės ženklai.
Prieš 19 metų Maskvos KGB aukštosios mokyklos absolventas J.Kaspersky su žmona įkūrė savo pavarde pavadintą privačią bendrovę. Dabar po visą pasaulį išsibarsčiusiose 37 jos filialuose triūsia 3,5 tūkst. darbuotojų.
Tik 15 proc. jo bendrovės apyvartos tenka vidaus rinkai, trečdalis – Europai, ketvirtadalis – Amerikai. O apyvarta tikrai nėra kukli – pernai ji siekė 619 mln. dolerių (dabartiniu kursu – 560 mln. eurų).
Sukasi labai lėtai
Tokių įmonių kaip „Kaspersky“ Vakaruose yra ne viena. Ir netgi gerokai stambesnių. Tačiau Rusijoje, kurios ekonomika vis dar paremta žaliavų eksportu, ši kompanija laikoma kone proveržio simboliu.
Rusijos muitinės duomenimis, žaliavoms šiuo metu tenka 60,7 proc. valstybės eksporto. Maskvos makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centras pateikė kitokį skaičių – 59 proc., bet tai – vis vien per daug.
Nors būta ir blogiau. Antai 2015 metų pradžioje žaliavos sudarė net 66–68 proc. Rusijos eksporto.
„Dar negalime teigti, kad esame nepriklausomi nuo naftos eksporto, bet einame teisingu keliu“, – sakė Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.
Toli iki amerikiečių
„Gazprom“, „Rosneft“ ir kitų valstybinių kompanijų šešėlyje tūnojusios naujoviškos įmonės Rusijoje pamažu kelia galvą.
Pavyzdžiui, „Monokristal“ yra didžiausias pasaulio sintetinių safyrų gamintojas.
Prieš porą metų įmonei labai sekėsi. Dabar šiek tiek sunkiau, nes ji, kaip „Apple“ tiekėja, kenčia dėl to, kad JAV koncernas savo modelyje „iPhone 6“ nusprendė nenaudoti safyrų. Nepaisant to, ši Rusijos kompanija išlieka savo srities lyderė.
Galbūt mažiau žinoma informacinių technologijų bendrovė ABBYY, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Maskvoje. Tačiau jos programos naudojamos HP, „Panasonic“ ar „Samsung Electronics“ gaminiuose.
Tiesa, naivu manyti, kad naujosios technologijos gali tapti Rusijos koziriu. Ypač lyginant su JAV laimėjimais šioje srityje.
Rusijos komunikacijų technologijos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais informacinių technologijų produktų eksportuota septynių milijardų dolerių (6,32 mlrd. eurų) vertės.
Tai neprilygsta net vienos, tegul ir didžiausios JAV kompanijos „Apple“ pelnui. O pastarosios apyvarta 2015-aisiais finansiniais metais išvis siekė 234 mlrd. dolerių (211 mlrd. eurų).
Gelbėja silpnas rublis
Vis dėlto Rusijos įmonės turi vieną kozirį. Kad ir kaip keista, tai yra nuvertėjusi vietos valiuta.
Kol ji buvo palyginti stipri, rusų informacinių technologijų kompanijoms buvo sudėtinga konkuruoti su vakariečiais ar net kinais. Užtat dabar itin palankus metas.
Mat rusai pajamas gauna doleriais ar eurais, o išlaidos skaičiuojamos rubliais. Jiems nuvertėjus „Kaspersky“ kompanijoje per porą metų personalo išlaikymo sąnaudos sumažėjo kone 50 procentų.
Tad dabar tinkamas plėtros laikotarpis. J.Kasperskis planuoja šiais metais įdarbinti 300 naujų kompiuterių specialistų.
Palankaus rublio kurso pranašumą pripažįsta ir užsienio kompanijos.
Tai tapo signalu investuotojams, kurie pastaruosius dvejus metus nuo Rusijos laikėsi atokiai, vėl įkelti koją į šią šalį.
Juk čia pigiau pagaminus galima lengviau eksportuoti. Tad Rusijoje gaminamas padangas „Continental“ tiekia Europai ar Kinijai, „Volkswagen“ išgabena Kalugos gamykloje surinktus variklius.
Net Švedijos baldų gamintojas „Ikea“ svarsto galimybę Rusijoje pagamintas prekes tiekti užsieniui.
Nuolat pelnosi iš ginklų
Vis dėlto kad ir kiek investuotojų pasirinktų Rusija, kad ir kiek čia kurtųsi informacinių technologijų bendrovių, yra verslo sritis, kurios jiems nurungti dar ilgai nepavyks. Ir tai – ne žaliavos.
„Valstybė privalo nedelsdama paremti prekės ženklą „Made in Russia“, – neseniai pareikalavo Piotras Fradkovas. Jis – Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriaus Michailo Fradkovo sūnus.
Kartu jis yra ir Rusijos eksporto centro, kurį vyriausybė įsteigė tik pernai, direktorius. Žaliavos šiam centrui nerūpi, užtat ginklai – dar ir kaip.
Tai yra vienas svarbiausių šios šalies eksporto sektorių.
Tiesa, už kiek ir kam rusai parduoda ginkluotę, tiksliai neskelbiama. Bet apskaičiuoti galima.
„Scanpix“ nuotr.
„Stokholm International Peace Research Institute“ duomenimis, Rusija 2010–2014 m. užėmė 27 proc. pasaulio ginklų eksporto rinkos. Tai – antroji vieta po JAV (31 proc.). O tai – dešimtys milijardų eurų kasmet.
„Tiesa, rusų ginklų eksporto apimtis 2014–2015 metais sumažėjo. Veikiausiai dėl to, kad tam tikru metu Rusija netiekė Kinijai ir Indijai, nes buvo problemų dėl autorystės teisių“, – teigė Rusijos karo pramonės ekspertas Alexanderis Goltzas. („Welt.de“, BNS, LR)
Dėl sankcijų visos pusės patiria nuostolių
Kiek nuostolių patyrė Rusija dėl 2014 metais įvestų prekybos apribojimų su įvairiomis šalimis, nustatyti nėra paprasta.
Šįmet gegužę Vokietijos instituto „DIW Berlin“ atstovai paskelbė, kad Kremliaus nuostoliai nuo 2014-ųjų antrojo ketvirčio iki praėjusiųjų metų trečiojo ketvirčio galėjo siekti 120 mlrd. eurų.
Savo ruožtu beveik 40 Vakarų šalių įvestos sankcijos Rusijai per pusantrų metų kainavo 54,4 mlrd. eurų. Taip pranešė „Deutsche Welle“, remdamasi Prancūzijos ekspertų apskaičiavimais.
Prancūzijos pasaulio ekonomikos tyrimų centro (CEPII) tyrimų, kurie apėmė laikotarpį nuo 2013-ųjų gruodžio iki 2015-ųjų birželio, ataskaitoje teigiama, jog 82,2 proc. šios sumos sudarė nuostoliai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Rusijos atsakomosiomis prekybos priemonėmis.
76,7 proc. apskaičiuotos nuostolių sumos patyrė Europos Sąjungos šalys.
Didžiausius nuostolius skaičiavo Vokietijos eksportuotojai (dabartiniu kursu – vidutiniškai 751 mln. eurų kas mėnesį). Toliau rikiuojasi Ukraina, Nyderlandai ir Lenkija.
JAV, ES ir kai kurios kitos Europos valstybės, taip pat Kanada, Australija ir Japonija sankcijas Rusijai įvedė po jos agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos 2014 metais.