Už šias lėšas numatoma įdiegti eismo valdymo ir signalizavimo sistemas jau įrengtame „Rail Baltica“ ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Įdiegtos sistemos maršrute tarp Kauno ir Balstogės leis padidinti traukinių greitį – vietomis net iki 150 km/h.
Panaudojant skiriamas lėšas europinė „Rail Baltica“ vėžė bus pratęsta nuo Kauno Latvijos sienos link. 55 kilometrų ilgio atkarpoje bus įrengta geležinkelio sankasa ir susiję infrastruktūros elementai: viadukai, pralaidos, praginos, tiltai ir kt.
„Pasiekėme, kad ES finansuos net 85 proc. šiam „Rail Baltica“ etapui reikalingų lėšų. Tai yra maksimali įmanoma riba, dėl to buvo sukoncentruotos visos pajėgos, mus palaikė ir Susisiekimo ministerija, ir speciali Seimo darbo grupė“, – sakė „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.
Skirtos investicijos formaliai bus užtikrintos Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai įstaigai (INEA) parengus individualius susitarimus dėl dotacijų, kurie su paramos gavėjais turėtų būti pasirašyti 2016 m. rudenį.
Iš viso projekto „Rail Baltica“ vykdymui Lietuvoje iš EITP programos jau skirta per 320 mln. ES lėšų. „Rail Baltica“ europietiška geležinkelio vėže sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją bei, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Tai – didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, jam suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, projektą asmeniškai prižiūri Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
