Už šias lėšas numatoma įdiegti eismo valdymo ir signalizavimo
sistemas jau įrengtame „Rail Baltica“ ruože nuo Lenkijos sienos iki
Kauno. Įdiegtos sistemos maršrute tarp Kauno ir Balstogės leis
padidinti traukinių greitį – vietomis net iki 150 km/h.
Panaudojant skiriamas lėšas europinė „Rail Baltica“ vėžė bus
pratęsta nuo Kauno Latvijos sienos link. 55 kilometrų ilgio
atkarpoje bus įrengta geležinkelio sankasa ir susiję
infrastruktūros elementai: viadukai, pralaidos, praginos, tiltai ir
kt.
„Pasiekėme, kad ES finansuos net 85 proc. šiam „Rail Baltica“
etapui reikalingų lėšų. Tai yra maksimali įmanoma riba, dėl to buvo
sukoncentruotos visos pajėgos, mus palaikė ir Susisiekimo
ministerija, ir speciali Seimo darbo grupė“, – sakė „Rail Baltica
statyba“ vadovas Dainius Budrys.
Skirtos investicijos formaliai bus užtikrintos Inovacijų ir
tinklų programų vykdomajai įstaigai (INEA) parengus individualius
susitarimus dėl dotacijų, kurie su paramos gavėjais turėtų būti
pasirašyti 2016 m. rudenį.
Iš viso projekto „Rail Baltica“ vykdymui Lietuvoje iš EITP
programos jau skirta per 320 mln. ES lėšų. „Rail Baltica“
europietiška geležinkelio vėže sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir
Estiją bei, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Tai –
didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo
Nepriklausomybės atkūrimo laikų, jam suteiktas ypatingos
valstybinės svarbos statusas, projektą asmeniškai prižiūri
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.