Ko reikia, kad Lietuva klestėtų?
Diskusijoje dalyvavęs Arūnas Pemkus, ryšių su visuomene agentūros „Integrity“ valdybos pirmininkas, teigė, kad abipusis darbdavių ir darbuotojų nepasitenkinimas nėra naujas reiškinys: „Jau 10-15 metų diskutuojame apie tai, kodėl iš Lietuvos emigruoja tiek daug žmonių ir visuomet keliamas darbo sąlygų, per mažų atlyginimų, netinkamos aplinkos, per didelės biurokratijos, darbdavio nepagarbos darbuotojui, bet dar pridurčiau – ir darbuotojų nepagarbą savo darbovietei.
Dažnai savo emigravusiems draugams ir pažįstamiems sakau, kad jei jūs bent pusę tiek prakaito, kraujo ir energijos įdėtumėte į savo darbą Lietuvoje, kiek jo įdedate Anglijoje, Airijoje, Amerikoje ar kt., tai Lietuva irgi klestėtų.“
Anot jo, situaciją į gerąją pusę keistų tai, jei kiekviena įmonė turėtų savo etikos kodeksą. Turi atsirasti abipusė pagarba tarp darbuotojų ir darbdavių. „Kiekvienas iš mūsų turi būti aktyvus pilietis ne tik savo darbovietėje. Turime būti aktyvūs piliečiai ir politikoje. Lietuvoje darbo jėga yra viena brangiausiai apmokestinamų Europoje. Būtina keisti įstatymus. Vienas žmogus to padaryti negali – dirbti ir domėtis įstatymais turi visi. Visiems turi rūpėti, kodėl biurokratiniai stabdžiai neleidžia žmonėms savo darbovietėje jaustis patogiai.“
Žaidimo taisykles keičia 150 darbuotojų
Prie diskusijos prisijungęs kompanijos „Vinted“ vadovas Justas Jankauskas teigė, kad darbo santykiai priklauso ir nuo pačios rinkos dydžio: „Pavyzdžiui, JAV, kur yra labai didelė rinka, kuriamos didelės korporacijos. Jei nori kurti didelę korporaciją, kur dirbtų tūkstančiai žmonių, negali daryti nepasitikėdamas savo žmonėmis – juk generalinis direktorius niekaip negali vienas suvaldyti 300 tūkst. darbuotojų. Būtent tai davė pagrindą tokios kultūros, kurioje žmogumi pasitikima atsiradimui.
Pasak jo, Lietuva yra maža šalis ir tik didelių lietuviško kapitalo kompanijų atsiradimas būtų geras pagrindas ir sveikesnės darbo kultūros atsiradimui.
„Jei vadovas turi vos 10 darbuotojų, tai veikiausiai veikai visi vadovavimo stiliai: ir diktatoriškas ir nediktatoriškas – vis tiek pavyks pasiekti rezultatų. Žaidimo taisyklės keičiasi nuo 150 darbuotojų“, – teigė jis.
Komandiniam darbui reikia aistros
Lietuvos verslo konfederacijos narys, „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas kalbėdamas apie laisvės ir pasitikėjimo svarbą vakarietiškose kompanijose, sakė: „Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą vertybių sistemą ir kai manęs klausia, kokios mano vertybės, atsakau – laisvė, meilė ir sveikata. Tada bandoma pasitikslinti, kodėl laisvės, gal vis tik sveikata yra svarbiau, bet visuomet atsakau, kad laisvė yra pagrindinė sąlyga bet kokiais kūrybinei veiklai.“
Pašnekovas prisiminė „Starbucks“ kompanijos kūrimo istoriją: „Šios kompanijos vadovas pabrėžė, kad jam rūpi du dalykai – aistra ir sąžiningumas. Tai svarbiausi dalykai, nuo kurių pasideda visi kiti: jei žmogus neturės aistros ir nebus sąžiningas, tai bet koks komandinis darbas tampa neįmanomas“.
Vadovas tampa valdovu
Kalbėdamas apie šių dienų realijas D.Arlauskas teigė, kad 1990-taisiais tam tikra prasme egzistavo daugiau laisvių nei dabar: „Šiuo metu esame labai sudėtingoje ekonominėje konkurencinėje aplinkoje ir daugelis įmonių nesugeba pasinaudoti laisvės teikiamomis galimybėmis, tad sukuria vertikalę, kuomet generalinis direktorius tampa valdovu. Kur nors Amerikoje ar Vokietijoje tokia sistema yra struktūrizuota, o pas mus ji lyg ir turi struktūrą, bet viską sprendžia vadovai.“
Anot jo,tai ypač būdinga verslui, kuris vystomas regionuose. „Didžiausia problema pas mus yra tai, kad pasirinkdami žmones darbdaviai atsižvelgia į tai, ne kad darbuotojas būtų sąžiningas, o kad jis būtų ištikimas vadovui. Tuomet įmonėje atsiranda nieko bendro su laisve neturinti sistema, kad jo reikia klausyti.“
D.Arlauskas pridūrė, kad tam, kad atsirastų tam tikri pokyčiai darbdavių ir darbuotojų santykiuose prireiks daug laiko: „Esame apriboti išorinės laisvės ir vidinės laisvės, tai kai mes išsivaduosime iš vidinės nelaisvės, tada viskas atsistos į savo vietas, bet tam reikia dar daug laiko.“