Skandalo sūkuryje atsidūrę Etten-Leuro gatvės gyventojai ragino valdininkus džiaugtis, kad darbus atliko už savo pinigus.
Tačiau jie atkirto, kad žmonės šitaip savavaliauja.
Inspektoriai jau sukruto
Tyrimą pradėjo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Į ją dėl nelegalių darbų kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. Be to, jau gautas gyventojo skundas ir dėl atliktų gatvės tiesimo darbų kokybės.
Inspektoriai šiuo metu aiškinasi, kas yra nelegalių darbų užsakovas.
Kai tyrimas pasibaigs, paaiškės, ar nelegalų statinį bus galima įteisinti. Kitaip naują gatvės dangą gali tekti nuardyti.
„Būna, kad nelegalias statybas leidžiama įteisinti. Tačiau užsakovams reikia susimokėti baudas už nelegaliai atliktą darbą.
Be to, reikia parengti projektą, jį suderinti, įvertinti, ar jau atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus“, – sakė VTPSI atstovė Vida Aliukonienė.
Gyventojai siūlo džiaugtis
Šiaulių pakraštyje esančios Etten-Leuro gatvės gyventojai choru tikino dėl valdininkų nerangumo keliolika metų kentę dulkes. Savo lėšomis asfaltuoti gatvę nuspręsta, nes taip neva pigiau.
Už savavališkas statybas mūru stojo ir buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius bei dabartinis tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas. Šioje gatvėje gyvenantis politikas puolė gėdinti valdininkus ir kaltinti juos neveiklumu.
Stasio Pakarklio įmonę pasamdę šiauliečiai tikino, kad už beveik 400 metrų atkarpos asfaltavimą sumokėjo tiktai 14 tūkstančių eurų.
Gyventojai stebėjosi, kad valdininkai šiuos tvarkymo darbus pavadino nelegaliais – mat pati Etten-Leuro gatvė apskritai nėra įteisinta registre.
Pasigedo kokybės garantijų
Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriui vadovaujantis Andrius Androsovas tvirtino, kad gyventojų savivalė pribloškė: „Kuriamas precedentas, kad kai kurioms žmonių grupėms įstatymai ir taisyklės negalioja.“
A.Androsovą nustebino gyventojų priekaištai, kad jie neva nesulaukė jokios pagalbos iš savivaldybės, tad iš nevilties nusprendė gatvės dangą kloti patys.
„Žmonės patys nesirūpino – ši gatvė neįtraukta į dar 2008 metais sudarytą ir miesto tarybos patvirtintą oficialią eilę. Nebandyta ir įteisinti asfaltavimo darbų – niekas nei derino, nei projekto rengė.
Savivaldybė nebūtų dariusi jokių kliūčių dirbti ir samdytis savo rangovą, jeigu gyventojai būtų viską darę pagal įstatymus“, – aiškino laikinasis skyriaus vadovas.
A.Androsovas retoriškai klausė, kas turės mokėti paaiškėjus, kad darbai atlikti nekokybiškai: „Legaliai paklotai gatvės dangai suteikiama penkerių metų, o paslėptiems darbams – dukart ilgesnė garantija.
Kas atsakys, jei, tarkime, šią žiemą valant gatvę įlūš nekokybiška danga?“
Savivaldybė didina paramą
Šiaulių miesto savivaldybė skatina prie infrastruktūros tvarkymo prisidedančius gyventojus – apmoka pusę gatvių, šaligatvių įrengimo sąnaudų.
Šiai „50/50“ pavadintai programai šįmet papildomai buvo skirta 950 tūkstančių eurų. Jau gautos ir patvirtintos 9 paraiškos lėšoms panaudoti.
„Laukiame tiktai galutinio gyventojų apsisprendimo – 3,3 kilometro gatvių tvarkymo darbus galime pradėti kad ir dabar.
Šie darbai abiem pusėms kainuos po 125 tūkstančius eurų“, – sakė A.Androsovas.
Tiesa, šią paramą gavę gyventojai nebegalės patys rinktis rangovo – darbus atliks viešąjį konkursą laimėjusi įmonė.
Ji žvyrkeliuose kloja dvigubo paviršiaus apdaro dangą – skaldos sluoksnį su bitumine emulsija.
Miesto infrastruktūros skyriaus vadovas pažymėjo, kad biudžeto pinigais remiama programa tikrai nėra brangesnė.
„Nepamirškite, kad darbai atliekami su kokybės garantija.
Apskaičiavome, kad Etten-Leuro gatvės bendruomenei irgi nebūtų reikėję mokėti daugiau – jų dalis už 380 metrų atkarpą būtų siekusi apie 14 tūkstančių eurų“, – aiškino valdininkas.
Apsileidęs miestas
Anksčiau būdavo skelbiama, jog prasčiausios būklės gatvės yra Kaune, tačiau šį miestą dar pernai apgynė Lietuvos statistikos departamentas.
Jo duomenimis, Šiauliai yra panašesni nebe į didmiestį, o į miesto tipo gyvenvietę – asfalto danga yra padengti vos 54 proc. kelių (187 iš 352 km). Likusios gatvės yra žvyruotos (31 proc.) ar išvis be jokios dangos (15 proc.).
Artimiausias dydžiu ir gyventojų skaičiumi Panevėžys turi ne tik labiau išplėtotą gatvių tinklą, kuris Aukštaitijos sostinėje sudaro 464 kilometrus. Šiame didmiestyje asfaltuota 70 proc. (326 km) gatvių, o gruntinių kelių tėra vos 3 kilometrai (0,65 proc.).
Abejotinos vertės studijas masiškai užsakinėję Šiaulių valdininkai anksčiau dirbo taip, kad į biudžetą net tekdavo sugrąžinti iš valstybės gautus pinigus.
Už nelegalų Etten-Leuro gatvės remontą mūru stojančio to paties G.Vyšniausko vadovaujami valdininkai užpernai nesugebėjo panaudoti iš Lietuvos kelių automobilių direkcijos gautų pinigų. Į biudžetą teko sugrąžinti per 230 tūkstančių eurų.
