„Mūsų buvo tikslas užsitikrinti ir įrodyti, kad negalime
gauti paramos grynai pagal gamybos procentus. Pavyzdžiui, mes 1 proc.
gaminame, tai iš viso paramos voko tik 1 proc. paramos galime gauti.
Manau, kad pavyko įrodyti, kad mums turi būti išskirtinė parama,
nes mums ir kitoms Baltijos valstybėms labiausiai jaučiamas Rusijos
embargas. Kitas dalykas, pas mus yra mažiausios supirkimo kainos“,
– BNS sakė V.Baltraitienė, trečiadienį Briuselyje susitikusi su
žemės ūkio eurokomisaru Philu Hoganu (Filu Hoganu).
Anot jos, komisaras patikino, jog į prašymą bus atsižvelgta:
„Komisaras pasakė, kad jis tai supranta, kad tai bus įvertinta ir
į tai bus atsižvelgta“.
V.Baltraitienės teigimu, kalbėta, jog tokią pat sumą, kokią
skirs Komisija, skirs ir Lietuva. Skaičiuojama, kad šalies
ūkininkams reikėtų 75 mln. eurų paramos.
„Kalbėta buvo, kad kokią paramą gausime iš Europos
Komisijos, bus leidžiama ir nacionaliniu biudžetu prisidėti. Tai
mums irgi labai svarbu, o apie pačios paramos sumą konkrečią
nebuvo kalbėta“, – tikino ministrė.
Pasak V.Baltraitienės, skiriant paramą, daugiau jos galėtų
gauti ūkininkai, priklausantys kooperatyvams. P. Hoganas anksčiau ne
kartą pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai turi kooperuotis, kad jų
veikla būtų efektyvesnė ir jie išvengtų didelių nuostolių.
„Komisaras pasakė, kad nebus leidžiama be jokių taisyklių
paskirstyti, kaip buvo, kad už litrą pieno mokama ir kas daugiau
pieno pristatė, daugiau gavo. Tai dabar bus atsižvelgta į
struktūrą ir kooperaciją. Gali būti taisyklėse numatyta, kad
kooperuotiems ūkininkams mokėti, pavyzdžiui, daugiau“, – BNS
sakė žemės ūkio ministrė.
Konkreti paramos suma turėtų paaiškėti pirmadienį – tuomet EK
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje pristatys
naująjį paramos pieno sektoriui paketą.
Gegužę ir birželio pradžioje pienininkams jau išmokėta
18 mln. eurų nacionalinės paramos. Dar 17,2 mln. eurų avansinių
išmokų išmokėta birželį-liepą.