Atsiradus prievolei vykdyti žalinimo programą, ūkininkai išplėtė auginamų ankštinių plotus. Dalis ankštinių sunaudojama pašarams, žirnių maisto gamybai. Tačiau pagrindinis kiekis yra eksportuojamas.
„Pernai žirniai buvo eksportuoti į Indiją, pupos – į Egiptą, – agroverslo naujienų portalui „Agroeta“ sakė D.Ruščiauskienė. – Jei bus palankios oro sąlygos derliui nuimti, turėsim daugiau ankštinių, kurių dalis kaip ir dabar bus sunaudota pašarų ir maisto gamybai. Kita, tikimės, atras savo rinkas.
Tačiau jei prasidėtų lietingas laikotarpis ir nukentėtų ankštinių kokybė, jų realizacija eksportui taptų probleminė, nes kokybės reikalavimai eksportui yra labai griežti.“
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja net 50 proc. didesnio žirnių ir pupų derliaus – tai sudarytų dešimtadalį viso šalies grūdų derliaus.
Žirnių pasėlių plotų statistika rodo, kad 2014 m. šalyje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio rajonų savivaldybėse.
Pasak ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, neabejotinai tokį žirnių auginimo „bumą“ lėmė ir paklausa, ir pasikeitusi ES bendroji žemės ūkio politika.
Norėdami gauti visą tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti „žalinimo“ (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka. Už tai žirnių augintojams yra mokama 48 eurų už hektarą išmoka. Be to, papildomai yra numatyta atskira parama baltyminiams augalams – 88 eurai už hektarą. „Viena iš priežasčių, trukdančių didinti žirnių plotus, – sunku nuimti jų derlių nepalankiomis oro sąlygomis. Todėl suprantama daugelio augintojų baimė rizikuoti“, – „Agroetai“ sakė V. Ašmonas.
Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės. 2014 m. jų kainos svyravo nuo iki 730 Lt už toną, o jau 2016 m. – apie 250 eurų.
Neseniai ŽŪM lankėsi stambios Indijos kompanijos, prekiaujančios žemės ūkio produkcija visame Azijos regione, atstovai. Susidomėję lietuviškais žirniais, jie apvažiavo visą Lietuvą, viešėjo juos auginančiuose ūkiuose ir stebėjosi šalies derliaus nuėmimo, saugojimo ir gabenimo infrastruktūra.
