„Valgome du kartus per dieną. Jeigu valgome pusryčius, tuomet nėra pietų. O jeigu pietaujame, tenka apsieiti be vakarienės“, – pasakoja ji.
Venesuela patiria didžiulį maisto trūkumą, nors šios socialistinės šalies naftos atsargos yra didžiausios pasaulyje. Vyriausybės pareigūnai dėl maisto deficito kaltina dešiniuosius palaikančius verslo savininkus, kurie, anot jų, slepia produktus, siekdami sėti chaosą. Tuo metu valdžios priešininkai tvirtina, kad šias problemas lėmė ilgi netinkamo ekonomikos valdymo metai.
Rezultatas: maisto gamyba ir importas mažėja, o infliacija kyla.
Kai kurie Venesuelos gyventojai bando auginti daržoves prie savo namų, nes jų neįperka.
Neseniai suformuotos Miesto ūkininkavimo ministerijos vadovė Lorena Freitez tikisi, kad įgyvendinant vyriausybės remiamą miesto ūkininkavimo kampaniją iki 2019 metų daržai prie namų galės patenkinti iki 20 proc. maisto paklausos.
„Ūkininkavimas miestuose sušvelnins maisto deficito poveikį. Miestai mažiau priklausys nuo importo ir mes darysime reikšmingą pažangą, siekdami maisto nepriklausomybės“, – pareiškė ji.
Dabar siaurų gatvių ir griūvančių lūšnų labirintuose viename didžiausių Lotynų Amerikos lindynių kvartale atidžiai pažvelgus galima pamatyti šį tą netikėto: kruopščiai prižiūrėtą pomidorų ūglį ir žaliuojančius bazilikus. Juos auginanti šeima tikisi, kad po kelių mėnesių vėl valgys daržoves.
Trijų pirmaujančių vietos universitetų mokslininkų grupė nustatė, kad 12 proc. Karakaso gyventojų nevalgo tris kartus per dieną. Pasak mokslininkų, tai yra gerokai daugiau negu prieš kelerius metus, kai naftos kaina dar nebuvo kritusi ir daugeliui venesueliečių paprastai nekildavo didesnių sunkumų dėl maisto.
„Esmė ta, kad Venesuelos gyventojai nėra prie to pripratę“, – sakė Centrinio universiteto profesorė Marianella Herrera.
Karakaso lūšnynuose dirbančios bendruomenės tarybos vadovas Francisco Salazaras sakė drauge su kaimynais dideliame bendruomenės darže auginantys burokus, juodąsias pupeles, salotas ir daug kitokių daržovių.
Vis dėlto jis baiminasi, kad to nepakaks.
„Mes neturime miltų, makaronų, ryžių, – sakė jis. – Tai, ką turime, tėra pleistras, kuris kraujavimą gal ir pristabdys, bet žaizdos neužgydys.“
