„Valgome du kartus per dieną. Jeigu valgome pusryčius, tuomet
nėra pietų. O jeigu pietaujame, tenka apsieiti be vakarienės“,
– pasakoja ji.
Venesuela patiria didžiulį maisto trūkumą, nors šios
socialistinės šalies naftos atsargos yra didžiausios pasaulyje.
Vyriausybės pareigūnai dėl maisto deficito kaltina dešiniuosius
palaikančius verslo savininkus, kurie, anot jų, slepia produktus,
siekdami sėti chaosą. Tuo metu valdžios priešininkai tvirtina,
kad šias problemas lėmė ilgi netinkamo ekonomikos valdymo metai.
Rezultatas: maisto gamyba ir importas mažėja, o infliacija
kyla.
Kai kurie Venesuelos gyventojai bando auginti daržoves prie savo
namų, nes jų neįperka.
Neseniai suformuotos Miesto ūkininkavimo ministerijos vadovė
Lorena Freitez tikisi, kad įgyvendinant vyriausybės remiamą miesto
ūkininkavimo kampaniją iki 2019 metų daržai prie namų galės
patenkinti iki 20 proc. maisto paklausos.
„Ūkininkavimas miestuose sušvelnins maisto deficito poveikį.
Miestai mažiau priklausys nuo importo ir mes darysime reikšmingą
pažangą, siekdami maisto nepriklausomybės“, – pareiškė ji.
Dabar siaurų gatvių ir griūvančių lūšnų labirintuose
viename didžiausių Lotynų Amerikos lindynių kvartale atidžiai
pažvelgus galima pamatyti šį tą netikėto: kruopščiai
prižiūrėtą pomidorų ūglį ir žaliuojančius bazilikus. Juos
auginanti šeima tikisi, kad po kelių mėnesių vėl
valgys daržoves.
Trijų pirmaujančių vietos universitetų mokslininkų grupė
nustatė, kad 12 proc. Karakaso gyventojų nevalgo tris kartus per
dieną. Pasak mokslininkų, tai yra gerokai daugiau negu prieš
kelerius metus, kai naftos kaina dar nebuvo kritusi ir daugeliui
venesueliečių paprastai nekildavo didesnių sunkumų dėl maisto.
„Esmė ta, kad Venesuelos gyventojai nėra prie to pripratę“,
– sakė Centrinio universiteto profesorė Marianella Herrera.
Karakaso lūšnynuose dirbančios bendruomenės tarybos vadovas
Francisco Salazaras sakė drauge su
kaimynais dideliame bendruomenės darže auginantys burokus, juodąsias
pupeles, salotas ir daug kitokių daržovių.
Vis dėlto jis baiminasi, kad to nepakaks.
„Mes neturime miltų, makaronų, ryžių, –
sakė jis. – Tai, ką turime, tėra pleistras, kuris kraujavimą gal
ir pristabdys, bet žaizdos neužgydys.“