Brangu. Bet jau yra požymių, kad netrukus už turkiškus drabužius mokėsime pigiau.
Ką perkame?
Turkiška tekstilė yra Lietuvos siuvėjų maitintoja. O ir Turkijoje pasiūti drabužiai ne vieną dešimtmetį išsaugojo prekybininkams vietas visose Lietuvos turgavietėse.
Savo ruožtu Lietuva maitina turkus – kasmet į Turkiją gausiai eksportuojama javų. Didelis yra trąšų bei juodųjų metalų eksportas. Tačiau ši valstybė nėra itin svarbi prekybos partnerė. Pagal apimtis ji tėra trečiajame dešimtuke.
Statistikos departamento duomenimis, per tris pirmuosius šių metų mėnesius iš Turkijos importuotų prekių vertė siekė 34 mln., eksportuotų – 63 mln. eurų.
Iš turkų lietuviai nuo pat Atgimimo laikų pirko daug tekstilės. Ir ši tradicija neišnyko iki šiol.
Pavyzdžiui, pernai megztos ar nertos medžiagos importuota kone už 13 mln. eurų, 2014-aisiais – maždaug už 16 mln. eurų.
Palyginti su 2014-aisiais, pernai smarkiai buvo padidėjęs cheminių siūlų (gijų) importas – jų vertė siekė 14,7 mln. eurų. Užpernai jų atsigabenta buvo už 9,7 mln. eurų.
Megztų drabužių pernai, kaip ir užpernai, prisipirkome maždaug už 2 mln. eurų. Nemažai iš Turkijos importuojama net dėvėtų drabužių ir net skudurų. Pernai už juos lietuviai paklojo 1,7 mln. eurų.
2015-aisiais smarkiai padidėjo perlų bei brangakmenių importas – jų atsigabenome už 7 mln., užpernai – už 5 mln. eurų.
Kasmet net už 11-14 mln. eurų mūsų šalies įmonės importuoja dirbinių iš geležies arba plieno.
Noriai kramtome ir turkiškus vaisius bei riešutus. Jų pernai atsigabenome kone už 6 mln. eurų.
O ką parduodame?
Turkija daugybę metų buvo savotiška Lietuvos smulkiųjų ūkininkų partnerė. Šiek tiek paauginti veršeliai buvo skraidinami lėktuvais turkams tol, kol šioje valstybėje galvos nepakėlė vadinamoji snukio ir nagų liga.
Veršelių eksportas buvo uždraustas 2011-ųjų pabaigoje. Ir tik praėjusiais metais vėl buvo leista į Turkiją gabenti gyvus gyvūnus. Bet 2015-aisis jų teparduota už 662 tūkst. eurų.
Prekė, kurios gausiausiai išgabenama į Turkiją – tai grūdai. Pernai jų parduota kone už 40 mln. eurų. Salyklo, krakmolo, kviečių glitimo eksportuota už 2,4 mln. eurų.
Sodri ir prekyba trąšomis. Jų nugabenta už 18,5 mln. eurų.
Tuo tarpu prekyba maisto produktais (pieno gaminiais, kiaušiniais, medumi bei kitais) yra gana kukli. Pernai jų eksportuota už 23 tūkst. eurų, užpernai – už 55 tūkst. eurų.
Turkams parduodama ir medienos bei jos dirbinių (pernai – už1,5 mln. eurų).
Yra ir dar vienas mums palankus prekybinis ryšys. Pavyzdžiui, turkams pernai už 80 mln. eurų (užpernai – už 97 mln. eurų) Lietuva pardavė juodųjų metalų. Iš geležies arba plieno pagamintų ir importuotų gaminių vertė juk buvo 7 kartus mažesnė.
Prekės pamažu pigs
Ir vis dėlto, kokios įtakos abiejų valstybių tarpusavio prekybai turės pastarieji įvykiai Turkijoje – nepavykęs karinis perversmas bei valdžios institucijų „valymas“?
Pasak banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, visa tai ir toliau žemyn spaudžia liros vertę.
Turkams priežasčių džiūgauti nėra, bet įvykiai neigiamos įtakos Turkijos ir Lietuvos prekybos apimtims, tikėtina, neturės.
„Turkiškų prekių importas turėtų smarkiai ūgtelėti. Ir tam yra ne viena priežastis.
Valiutos kursas smarkiai pasikeitė – lira nuvertėjo. Todėl turkiškų prekių kainos pirkėjams Lietuvoje taps ypač patrauklios.
Apskritai Turkija prieš dvejus trejus metus gyveno panašiu ritmu kaip Rusija. Daug lūkesčių turkai siejo su augančia savo šalies ekonomika, tad ir jų valiuta buvo sustiprėjusi. Apskritai tam tikrą laiką Turkija buvo nekonkurencinga – daugiau importuodavo prekių nei eksportuodavo.
Pastaruoju metu, ypač pernai, Turkijos lira smarkiai susilpnėjo. O pastarieji įvykiai šioje valstybėje ją dar labiau susilpnino“, – sakė Ž.Mauricas.
Eksportas neištirps
Pasak Ž.Maurico, Lietuvos įmonės turkams parduoda tuos produktus, kuriais jie patys nesugeba apsirūpinti.
„Turkų perkamoji galia, tikėtina, sumažės. Tačiau Lietuva jiems parduoda pirmojo būtinumo prekes, todėl didesnio neigiamo poveikio eksporto apimtims neturėtų būti. Juoba kad jos priklauso ir nuo prekybos sutarčių. Kiek žinau, daugumoje atvejų jose yra numatyta, kad už prekes atsiskaitoma eurais arba JAV doleriais“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Jo nuomone, daug prasčiau prekiauti su turkais, ko gero, teks Vokietijai ar Prancūzijai. Nes turkai vargu ar puls pirkti automobilių ar buitinės technikos – prekių, kurias gamina minėtos valstybės.
Apskritai, anot pašnekovo, Turkijos panašus ekonomikos tipas kaip Rusijoje. Jos ir nepalietė smukusios naftos kainos, tačiau kylantys sunkumai yra panašūs: turkams tenka niurzgėti ir dėl nuvertėjusios valiutos, ir dėl didelių palūkanų.
