Nuo praėjusios savaitės, kuomet kilo neramumai, didmiestis ištuštėjo, o turistų minias jo centre pakeitė itin kruopščias praeivių patikras vykdančių pareigūnų būriai.
Atskrido po Nicos tragedijos
Nors ir mieste, kaip ir visoje šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, pašnekovė tikino, kad dėl to įtampos nejaučia: „Taip, šeima ir draugai bandė atkalbėti nuo šios kelionės sakydami, kad vykti į Stambulą tokiu metu visai nesaugu, bet mes nenorėjome keisti planų. Tik išgyvenome Nicos įvykius, tad faktas, kad Turkijoje bandyta įvykdyti perversmą, juo labiau jau ne pirmą kartą, mums buvo lyg antrame plane“, – energingai dėstė vidutinio amžiaus paryžietė.
Dar kartą pakartojusi, kad politikos niuansai jos nedomina, pridūrė: „Mes su mama puikai praleidome savaitę Stambule, rytoj išskrendame namo, Erdogano nepažįstame, tad nėra dėl ko sukti galvos“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, nors Prancūzija ir turi skaudžios patirties bandant užtikrinti saugumą viešose vietose, reikia susitaikyti su tuo, kad pasaulis smarkiai keičiasi: „Šių dienų pasaulis liūdnas ir pavojingas, bet kalbu ne tik apie Prancūziją ar Turkiją, gyvenimas bet kur gali pateikti netikėtumų, toks jis jau yra“, – liūdnai šyptelėjo Viola. Šalia stovėjusi mama prancūziškai pritarė, kad nelaimė žmogui gali nutikti bet kur ir nei laiko, nei vietos nepasirinksi.
„Tikrai nesigailime, kad čia skridome, tai buvo geros atostogos, nekilo jokių nesusipratimų. Turkai labai malonūs ir svetingi žmonės“, – atsiveikindama komplimentų turkams negailėjo turistė iš Prancūzijos.
Keliautojai iš Čilės nesijaučia saugūs
Žvalgantis po turistų pamėgtą parkelį prie Sofijos soboro, kur anksčiau nebuvo galima rasti laisvo suoliuko prisėsti, akivaizdu, kad visame pasaulyje Stambulą garsinančiais vaizdais mėgaujasi tik vietiniai.
Parko pakraštyje, kur prieš keletą savaičių nugriaudėjo sprogimas, ant suolelio ledus valganti pora akivaizdžiai išsiskyrė iš vietinių – tai atostogų į Stambulą susiruošusi sutuoktinių pora iš Čilės.
„Negalvojome kelionės atidėti, bet viešėdami Stambule į jokias įtartinas vietas eiti neketiname. Girdėjome, kad kas vakarą žmonės renkasi aikštėse, reiškia savo nuomonė dėl šalies politikos, bet mes nuo tokių renginių laikysimės atokiau“, – kalbėjo pusamžis vyras.
Jo žmona jam pritardama nuolat linksėjo galvą, o paskui pridūrė, kad kelionės metu stengsis neprasti budrumo.
Tuščios kavinės ir parduotuvės
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad prabėgus savaitei nuo šalį sukrėtusių neramumų gyvenimas Stambule grįžo į vėžes, bet pasidairius Stambulo centre matyti, kad miestas ištuštėjęs.
Kavinių ir parduotuvių, kuriose anksčiau buvo sausakimša turistų, darbuotojai dabar viltingai tarpduriuose lūkuriuoja pavienių svečių, bet ir šių ne tiek jau daug. Miesto centre nesimato ir kelionių agentūrų paslaugomis besinaudojančių turistų grupių iš Kinijos ir Japonijos, kurių anksčiau į Stambulą atvykdavo itin gausiai.
Tylu ir Bosforo pakrantėje, kur anksčiau vienas per kitą turistus leistis į pasiplaukiojimą Bosforo sąsiauriu kviesdavo šių kelionių organizatoriai. Tokia atrakcija buvo itin patraukli į Stambulą atvykusiems turistams, mat vos už dvidešimt lyrų buvo galima kone valandą mėgautis megapolio vaizdais nuo vandens.
Šviežiomis vaisių sultimis Galatos kalno papėdėje prekiaujantis Omaras, nors ir sunkiai kalbėdamas angliškai, vos paklaustas, ar sumažėjo klientų, puolė pasakoti, kad padėtis iš sudėtinga: „Sumažėjo? Juokaujate... Jų iš viso nėra. Išvyko visi turistai, o tie, kurie planavo atvykti apsigalvojo“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.
