Kaip pareiškė „Societe Generale“ vadovas Lorenzo Bini Smaghi, visa Europos Sąjungos (ES) finansų sistema šiuo metu jaučia stiprų spaudimą.
„Monte dei Paschi“ patvirtinus gelbėjimo planą, jo akcijų vertė pakilo, kitoms šalies bankininkystės institucijoms tokia laimė nenusišypsojo.
„Monte dei Paschi“ akcijų vertė pakilo 5,3 proc. Tačiau kitiems didiesiems šalies bankams, kurie atsidūrė tarp silpniausiai pasirodžiusių Europos bankų, teko susitaikyti su akcijų vertės smukimu. „Intesa Sanpaolo“ akcijos krito 2,18 proc., „UniCredit“ – 7,94 proc., „Banco Popolare“ – 3,89 proc., o „Unione di Banche Italiane“ – 4,37 proc.
Nors Europos streso testus visi šie bankai ir išlaikė, ekonomistams labiausiai nerimą kelia bankų valdomo turto kokybė ir kuklios ekonomikos augimo perspektyvos. Tačiau tai, kad Italijos bankai nepateikė didesnių staigmenų, rinkose buvo sutikta palankiai.
Europos bankų sektoriaus problemos kaupėsi seniai, visgi eilinį spyrį padarė Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES referendumas. Jis sukėlė tarptautinių investuotojų paniką ir sugriovė pasitikėjimą. Esant tokioms sąlygoms, investuotojai bijo investuoti pinigus į visas šalis, kuriose susilpnėjusi ekonomika. Tarp šių šalių papuola ir Italija. Štai kodėl ši krizė pirmiausiai palietė Italijos bankus.
Kas vyksta su italų bankais?
Italų bankų sektorius turi apie 360 mlrd. eurų „blogų“ vertybinių popierių, tai sudaro apie 20 proc. viso kreditų portfelio. Apie 200 mlrd. eurų – „nepataisomai blogi“. Italų bankų akcijų kursas nuo metų pradžios krito daugiau nei dvigubai ir tai situacijos tikrai negerina.
Vieno banko bankrotas gali sukelti grandininę reakciją. Tai turės siaubingas finansines bei politines pasekmes ne tik Italijai, bet ir visai Europai. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, italų bankuose guli apie 550 mlrd. eurų kreditų iš viso pasaulio, tarp jų – ir 250 mlrd. eurų iš prancūzų bankų ir 90 mlrd. iš vokiečių. Vien „Deutsche Bank“ praradimai dėl italų problemų būtų 30 kartų didesni nei po Graikijos bankroto.
Ant bankroto ribos šiuo metu yra seniausias italų bankas „Monte dei Paschi di Siena“. Absoliuti „blogų“ kreditų suma siekia 47 mlrd. eurų ir sudaro daugiau kaip 40 proc. viso portfelio. „Monte dei Paschi di Siena“ – ne vienintelis, tokių finansinių įstaigų Italijoje dešimtys.
Kur ieškoti pagalbos?
Matteo Renzi vyriausybė siekia peržiūrėti euro zonos bankų taisykles. Bankų gelbėjimui ji norėtų panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. M.Renzi negali leisti italų indėlių nuvertėjimo, o būtent tai numato naujos ES finansų normos. Tokia akcija gali sukelti paniką: indėlininkai pradės masiškai atsiiminėti pinigus iš bankų, o tai sukels dar didesnę finansinės sistemos katastrofą. Jeigu vyks masiniai protestai, bus surengti išankstiniai rinkimai, tuomet į valdžią gali ateiti prieš Europos vienybę nusiteikusios politinės partijos.
Prieš M.Renzi planus kategoriškai pasisako Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri teigia neketinanti keisti taisyklių kas du metus. Tačiau Italijos premjeras ketina eiti iki galo.
Vokiečių ir prancūzų bankininkai palaiko jį: prie bankų gelbėjimo turi prisidėti ir valstybė. „Deutsche Bank“ ekonomistų manymu, situaciją išgelbėti galėtų Europos Centrinio Banko (ECB) 150 mlrd. eurų parama. Ji leistų užkamšyti bankų, ir pirmiausia – Italijos, skyles. Tokiai gelbėjimo akcijai galėtų būti daroma išimtis ir leista panaudoti valstybės lėšas. Kalbama apie bendrą Europos sprendimą, pagal kurį bankroto atveju atsakomybė tenka akcininkams ir investuotojams, o ne valstybės mokesčių mokėtojams. Dabar bankai reikalauja, kad mokėtų tik valstybė.
Vokietijos ir TVF reakcija
Vokietija pasisako prieš M.Renzi planus. Jie buvo pavadinti nepriimtinais, o Italijos vyriausybė apkaltina tuo, kad nepadarė išvadų po 2014 metų streso testų. Vokiečių teigimu, italų siekis pasigailėti smulkiųjų investuotojų aiškus, visgi tokie sprendimai kelia pavojų visai euro zonai. Pagal ES priimtus sprendimus, valstybės lėšos negali būti naudojamos bankų gelbėjimui: mokėti turi akcininkai, privatūs investuotojai ir obligacijų savininkai. Briuselyje euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad naujo pagalbos paketo Italijai nebus.
Tuo tarpu M.Renzi kalbėjo su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kuris baiminasi, kad krizė gali išplisti po visą euro zoną. TVF skatina Romą kuo greičiau atlikti bankų sanitariją. TVF ataskaitoje rašoma, kad italų bankų reforma turi didžiausią įtaką euro zonos stabilumo atstatymui.
Šiuo metų Italijos valdžia veda derybas su Briuseliu ir Frankfurtu. Girdima, kad ECB gali padėti su sąlyga, kad bankų investuotojai taip pat išskirs pinigų. Visgi, apie valstybės paramą nėra kalbama. Nėra atmetamas Graikijos scenarijaus kompromisas: valstybei leis išpirkti „Monte dei Paschi“ akcijas, o už tai Europos Komisija privers investuotojus parduoti dalį aktyvų ir sumažinti personalo skaičių. Dėl to investuotojai netektų dalies pinigų, bet bankroto ir sistemos griuvimo būtų išvengta. Klausimas atviras: ar verta taip elgtis?
Italijos ekonominė aklavietė
Italijos problemos – struktūrinio pobūdžio. Po daugiametės recesijos ekonomikos kilimas taip ir neprasidėjo, augimo prognozės mažėja. Nuo 2008 metų šalies ekonominiai rodikliai tik blogėjo, pramonės gamyba krito 25 procentais.
Didelė dalis problemų susijusi su euru. Kad kompensuotų dėl euro esančius apribojimus, valstybė vietoj devalvacijos augina skolas, bandydama palaikyti ekonominį aktyvumą.
M.Renzi vyriausybė pradėjo vykdyti ekonomines reformas, tačiau šalis vis tiek negali sustabdyti recesijos. Stebėtojai mano, kad jeigu šalies premjeras neišspręs finansų krizės iki spalio, jam teks atsistatydinti.
