Birželio pabaigoje Rusijos valdžia nusprendė pamažu švelninti mažinti ekonomines sankcijas, kurios buvo taikomos Turkijai. Rugpjūčio 9 dieną šalių prezidentai susitiks Sankt Peterburge ir kalbės apie tarpusavio santykių gerinimą.
Turkija jau užleido vietą Baltarusijai ir iš šeštosios vietos nusileido iki septintosios. Po taikos paskelbimo, prekybos apimtys tarp Turkijos ir Rusijos be abejo augs, bet pasiekti prieš tai buvusį lygį bus sunku, praėjusią savaitę sakė Rusijos ekonominio vystymosi ministras Aleksejus Uliukajevas.
Rusijos Federacijos Muitų tarnybos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Rusijos ir Turkijos prekybos apimtys nukrito 42,8 proc., iki 6,1 mlrd. dolerių. Abipusė prekyba krenta gerokai greičiau, nei Rusijos prekyba su likusiu pasauliu. Beje, šių šalių tarpusavio prekyba krito dar ir prieš sankcijas: vien pernai – 26 procentais.
Eksportas į Turkiją krenta lėčiau nei importas iš šalies. Penkių mėnesių duomenimis, Rusija į Turkiją eksportavo septynis kartus daugiau nei importavo, atitinkamai po 5,4 ir 0,75 mlrd. dolerių.
Kaip pasikeitė eksportas?
Rusiškų prekių į Turkiją eksportas per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pinigine išraiška sumažėjo 40 proc., iki 5,38 mlrd. dolerių. Tai atitinka bendrąjį Rusijos eksporto nuosmūkį, kuris šiuo laikotarpiu siekė 30 procentų.
Smarkesnį eksporto į Turkiją kritimą galima paaiškinti paprastai. Nuo metų pradžios ši kryptis buvo vertinama kaip rizikinga. Tarptautinės prekybos instituto vadovas Aleksandras Knobelis sako, kad Rusija nusprendė rinktis kitus eksporto partnerius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau kaip pusė visos eksportuojamos į Turkiją produkcijos sudaro nafta ir dujos. Kuro, naftos ir naftos produktų tiekimas per pirmuosius penkis mėnesius sumažėjo beveik dvigubai (46,7 proc.). Šios produkcijos eksportas į kitas šalis sumažėjo ne taip ryškiai – apie 37,6 procentus. Jis mažėjo dėl žemų naftos kainų. Per metus nuo 57,1 dolerio už barelį jis nukrito iki 37,9 dolerio. Bet sumažėjo ir fizinės tiekimo apimtys. „Gazpom“ pirmąjį metų ketvirtį į Turkiją eksportavo 18 proc. mažiau dujų.
Rusiškos plastmasės tiekimas sumažėjo 73,8 proc., nors į kitas šalis kritimas siekė tik 9,9 procento. Organinių cheminių junginių (spirito, rūgšties, vitaminų bei hormonų) eksportas sumažėjo 74,2 proc., tuo tarpu į kitas šalis tik 24,3 procento. Bendrą sumažėjimą galima paaiškinti šių prekių paklausos ir kainos umažėjimu. Teigiama, kad į Turkiją eksportuota mažiau dėl išaugusios konkurencijos rinkoje.
Tendencijos keičiasi
Visai kitokia tendencija stebima kalbant apie spalvotuosius metalus: jų tiekimas į Turkiją sumažėjo mažiau nei į kitas šalis (atitinkamai po 26,1 ir 28,4 proc.). Dėl to Rusijos eksporto į Turkiją dalis šiek tiek padidėjo. Analogiška situacija su aliuminio eksportu: į Turkiją eksportas krito 15,3 proc., o į likusias šalis – 23,2 procento. Trąšų eksportas į Turkiją sumažėjo 14,8 proc., visur kitur – 25,6 procento.
Kai kurios eksporto kategorijos parodė ryškų apimčių didėjimą. Į visas šalis stiklo eksporto apimtys didėjo 18 procentų. 62 proc. padidėjo aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių eksportas. Šių sričių eksportas mažas ir labai nepastovus. Jo mastai siekia kelias dešimtis milijonų dolerių ir, aišku, kad tokios apimtys gali keistis.
Kaip pasikeitė importas?
Spėjama, kad importas iš Turkijos į Rusiją, apie kurį duomenys nėra viešinami, krito 82,6 procento. Tiesa, pinigine išraiška ir iki konflikto skaičiai nebuvo dideli – 6 mlrd. dolerių. Taigi, krito iki 1 mln. dolerių.
Sumažėjo kailių ir odos (79,8 proc.), medienos ir jos gaminių (78 proc.), tekstilės (75,5 proc.), augalinės kilmės produktų (71,7 proc.), akmens ir stiklo gaminių (70,3 proc.) ir avalynės (68,2 proc.) tiekimas.
Armėniški pomidorai
Nuo sausio iš Turkijos į Rusiją buvo uždrausta įvežti pomidorus, kurie sudarė 57 proc. visų rinkos pomidorų. Taip pat buvo uždrausta įvežti abrikosus, kurie anksčiau rinkoje karaliavo. Jų dalis prekyboje sudarė 90 procentų. Tas pats likimas ištiko ir braškes, persikus, svogūnus, kopūstus, brokolius, agurkus ir apelsinus. Prarastos rinkos vertė per penkis mėnesius siekia 375 mln. dolerių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Rusams kompensuoti turkų prekes rinkoje pavyko tik iš dalies. Geriausiai sekėsi pakeisti pomidorus: jų eksportas iš kitų šalių šoktelėjo net 504,2 procento. Beveik visą šį kiekį eksportavo Armėnija.
Rusams pilnai pavyko kompensuoti turkiškus apelsinus, kopūstus ir slyvas. Apelsinus tiekė Sirija, Tunisas ir Pietų Afrikos Respublika (šių šalių tiekimai išaugo 954, 909 ir 725 proc.), kopūstus eksportavo Sirija, o slyvas – Iranas.
Parengė Kristina Rancaitė