„Kinijoje toks žemės plotas paverstu mane stambiausiu šalies ūkininku“, – pasakojo L.Chengbinas, sukinėdamas aprūdijusią svirtį ir bandydamas priversti traktorių judėti greičiau. Jį, kartu su kita ūkininkui reikalinga įranga vyras įsigijo iš buvusio Sovietų Sąjungos kolūkio.
Įsikūrė Rusijoje
Žemės nuoma nieko nekainavo – L.Chengbinas žemę iš vienos moters gavo nemokamai, o dabar už pinigus užsiima čia žemdirbyste.
Rusijos oras, svyruojantis nuo karštų vasarų iki stingdančių žiemų, nedaug skiriasi nuo Kinijos. Tačiau pelkėtos vietovės Rusijos pasienyje niekuomet nebuvo sausinamos, taigi čia pilna milžiniškų uodų ir kitų vabzdžių. Jiems pajutus traktoriaus skleidžiamą šilumą, ūkininką uodai apsupa juodu debesimi.
Vietiniams rusams Kinijos ūkininkai jų tėvynes laukuose pasitikėjimo nekelia ir primena Kinijos invaziją. Kinijos baimė, nors šalių santykiai vis šiltesni, vis dar gyva daugelio rusų galvose.
Toli Rusijos Rytuose, nors daug kam sunku suprasti kinų darbo kultūrą, jie yra matomi kaip vienintelis būdas padėti šalies regionams, kuriuos centrinė valdžia yra pamiršusi.
„Mūsų žmonės yra išlepę. Vyrai per daug geria ir nenori dirbti. Vietiniai turi ko pasimokyti iš kinų“, – pasakojo srities tarybos vadovė Liudmila Vorona.
Tikslių skaičių, kiek Žydų autonominėje srityje Rusijoje dirba kinų, nėra, bet L.Vorona teigia, kad jų čia tikrai daugiau nei žydų. Šią teritoriją 1930 sukūrė Stalinas ir ji turėjo tapti žydų tautos prieglobsčiu.
Dabar šioje vietoje vos kelios žydų šeimos – visi kiti išvažiavo į Izraelį ar kitas valstybes. Gyvena 1,7 tūkst. rusų ir šimtai kinų.
Sulaukia pagyros ir kritikos
L.Voronos dukra, taip pat dirbanti administracijoje, skundėsi, kad nemažai kinų neturi reikalingų dokumentų, o miega tiesiog laukuose. Bet net ji džiaugiasi tuo, kaip kitataučiai dirba: „Jie dirba tarsi išprotėję“.
Vietiniai vyrai, kurių nemažai kenčia nuo alkoholizmo, nusiteikę ne taip geranoriškai. Jei pyksta ant kinų, kad šie keliasi per anksti, naudoja per daug trąšų ir „pervargina“ žemę. Neseniai administracija gavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip laukas, dėl chemikalų, nusėtas žaliomis gleivėmis.
Kinijos ūkininkai į Rusiją pradėjo kraustytis iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo – 1991m. Tuomet nekontroliuojama migracija sukėlė nemažai pasipriešinimo tarp Maskvos politikų. Jie norėjo, kad visi kinai būtų deportuoti, o vienas net parašė knygą apie beprasidedančią invaziją į Rusiją.
Bijo invazijos
Vladimiras Putinas, Kiniją matantis kaip viltį atgaivinti Rusijos ekonomiką, tokias kalbas ramina, nors Rusijoje vis dar pilna tokių, kurie mielai visus kinus išvarytų iš šalies.
Kai valdžia pranešė, kad planuoja Kinijos ūkininkams išnuomoti 285 tūkst. akrų nenaudojamos žemės Baikalo regione, tai Rusijoje sukėlė protestų ir pasipiktinimo bangą.
Į valdžią atėjus V.Putinui, iš dalies pavyko susitvarkyti su migracija iš Kinijos – buvo nustatytos į šalį atvykstančių kinų kvotos. Tiesa, ši sistema dažnai apeinama, o korupcija valdžioje leidžia dar lengviau nesilaikyti taisyklių. Tiesa, Vladivostoko universiteto profesorius Ivanas Zuenko teigia, kad Kinijos antplūdžio baimė gyva tik rusų galvose, o ne realybėje.
„Maskva nieko nežino apie Rytų Rusiją ir mano, kad visi Kinijos gyventojai bando čia papulti. Vietiniai supranta, kad kinai šalyje reiškia darbo vietas ir algas“, – sakė jis.
L.CHengbinas dažnai samdo rusus ir jiems moka maždaug 15 dolerių per dieną. Jis pasakojo, kad kai reikia rusai gali dirbti, tačiau dažnai jie vėluoja į darbą ar tinginiauja.
Vienur tuščia, kitur perpildyta
Rusijos nenaudojami žemės plotai iš dalies atsirado dėl šalies geografinės padėties. Rusijos Rytinės teritorijos užima tokį plotą kaip du trečdaliai Amerikos, bet čia gyvena vos 6,1 milijonas žmonių. Žlugus kolūkiams, dirbamos žemės plotas šioje teritorijoje iki 2006 m. susitraukė 60 proc.
Kinijos pasienio zonoje tuo pačiu metu viskas vyko priešingai. Populiacija smarkiai išaugo ir net mažiausiai derlinga žemė pradėta naudoti žemdirbystei. Heilongjiangas, Kinijos regionas visai netoli, turi 38 milijonus gyventojų – 200 kartų daugiau nei visas Rusijos Žydų autonominis regionas.
L.Chengbino sūnus į Rusiją atvyko būdamas 35 metų ir pramokęs kalbą įkūrė čia kiaulių fermą. Kiaulienos kainoms nukritus vyras pradėjo auginti sojos pupeles. Netrukus po to čia atvyko ir jo tėvas, iki tol turėjęs mažytį ūkį Kinijoje ir vos galėjęs iš jo pragyventi.
„Rusija yra atšiauri vieta gyventi, ypač žiemą. Tačiau čia yra galimybių, kurių aš niekad neturėčiau Kinijoje – ten per daug žmonių ir jokių galimybių tokiems kaip aš“, – sakė jis.
Parengė Gintarė Valentinaitienė