Nugrius ar nenugrius? O kas, jeigu kokie atklydę vaikigaliai ims ir padegs?
Apie tai Utenos rajono Šileikių kaime gyvenančių žmonių kalbos įsižiebia kaskart, kai Leliūnų seniūnijos atstovai atsiunčia darbininkų dangstyti išdaužytų 1973 metais iškilusio pastato langų.
Sovietmečio palikimas
Grėsmę keliantis statinys – „valdiškas“. Sovietmečiu suręstas iš nugriauto dvaro rąstų, šiuo metu kaimo priešaky jis dunkso lyg vaiduoklis.
Kadaise jame veikė tarybinio ūkio skyrius, o antrajame aukšte – kino salė ir biblioteka.
Vėliau jame buvo įkurdintos daugiavaikės šeimos, kurios jį taip nugyveno, kad ir pačios jame nebegalėjo likti. Mat supuvusios stogo gegnės bet kada gali suzmekti.
Greta šio statinio riogso ir sovietmečiu veikusios parduotuvės griaučiai.
Neveikiantį pastatą iš savivaldybės maždaug prieš 15 metų nusipirkęs žmogus išnarstė – išsivežė statyboms dar tinkamus gelžbetonio blokus. O to, ko nereikėjo, paliko.
Visa bėda, kad ant žemės sumesti blokai tarsi magnetas traukia dviračiais lakstančius kaimo vaikus. Jie smaginasi per juos šokinėdami.
Ir niekam nė motais, kad gelžbetoninės buvusios parduotuvės atramos vos laikosi.
Skelbs rangovų konkursą
Lietuvoje ir miestuose, ir kaimuose dunkso daugybė apleistų pastatų, kurie ne tiktai rėžia akį, bet ir kelią pavojų po juos besisukinėjantiems žmonėms.
Kaime dažniausiai tai sovietmečio palikimas: griūvantys sandėliai, buvusios gyvulių fermos, ūkių ar kolūkių administracinės patalpos.
Yra ir privačių statinių, kurių savininkams nė motais, kokia šiuo metu yra jų nuosavybės būklė. Priversti juos prisiminti, jog turi turto, kuriuo būtina rūpintis, bandoma keliant nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau jie veiksmingesni miestuose nei kaimo vietovėse.
Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovės Vidos Aliukonienės, Statybų įstatymas nustato, kad pastatų naudojimo priežiūra – tai savivaldybių administracijos rūpestis.
„Statinys, esantis Šileikių kaime, – mūsų nuosavybė. Nustatyta, kad jo būklė avarinė. Savivaldybėje veikia apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų statinių ir patalpų nustatymo komisija, kuri informaciją apie visa tai teikia rajono tarybai. O ji jau yra nusprendusi pastatą nurašyti ir išardyti“, – paaiškino Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas.
Jo teigimu, šiemet spalį numatyta perskirstyti savivaldybės biudžeto lėšas.
Tarybai bus teikiamas ir šiemet finansuotinų Statybos priemonių plano veiklos sąrašas. Jei bus skirta lėšų, konkurso būdu bus parinktas rangovas ir Šileikių kaime esančiam statiniui, buvusiai kontorai, nugriauti.
Kito privataus apleisto pastato, kuriame kadaise buvo parduotuvė, likimą tame pat kaime turės nulemti minėta komisija.
Apskritai Utenos savivaldybė yra patvirtinusi 153 apleistų pastatų sąrašą – buvusių galvijų fermų, klojimų, įvairių sandėlių, kuriems nugriauti bus gauta ES sanglaudos fondų lėšų.
Pernai vien Utenos regione iš 868 apleistų pastatų 157 teismai pripažino kaip bešeimininkius, 47 jų nugriauti.
Patikra – kartą per metus
Visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir ypatingų statinių patikrą savivaldybės turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, kitų statinių – atsižvelgdamos į informaciją apie statinių techninę būklę.
Kaskart baigiantis metams savivaldybės Statybų inspekcijai pateikia duomenis apie patikrą – pastatų naudojimo priežiūros rezultatus.
Anot V.Aliukonienės, pernai savivaldybės patikrino 11,8 tūkst. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kurių techninė būklė kėlė įtarimų. Iš jų 3365-iuose nebuvo laikomasi statinių techninės priežiūros taisyklių, dar 355 pastatai – pavojingi žmonių gyvybei ar aplinkai.
Savivaldybės suskaičiavo ir pastatus pamestinukus – tokius, kurie neturi savininkų arba apie kurių savininkus nėra žinių. Tokių statinių pernai buvo 3845.
„Savivaldybės skirtingai nustato tokių pastatų skaičių.
Pavyzdžiui, buvęs fermų kompleksas vienur vertinamas kaip vienas bešeimininkis objektas, kitur skaičiuojami visi kompleksą sudarantys statiniai“, – užsiminė V.Aliukonienė.
Baudžia už aplaidumą
Elvyra Radavičienė
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė
„Statybos įstatyme yra numatyta, kad statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Jei statinių nuosavybė nėra aiškiai nustatyta, jie neįregistruoti ar net neregistruotini Nekilnojamojo turto registre, už statinių priežiūrą atsako žemės sklypų, kuriuose yra tie pastatai, savininkai.
Kaip naudojami statiniai (išskyrus inžinerinius ar hidrotechnikos), prižiūri savivaldybių administracijos.
Jos turi teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nustatytais atvejais surašyti protokolus, skirti administracines nuobaudas ar teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui.
Pagal ATPK, už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, kai yra statinio griūties grėsmė, numatyta 289–1448 eurų bauda. Jei savininkas nesilaiko statinių priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų, bauda piliečiams ūgteli iki 2027 eurų, o jei tai nepadaroma ir po pakartotinio paliepimo – iki 4344 eurų.
Statybos įstatymas yra numatęs baudas įmonėms – juridiniams asmenims. Už tai, kad statinys naudojamas pažeidžiant minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus arba ne pagal paskirtį, skiriama 1448–7240 eurų bauda.
Jei statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per nustatytą laiką, jis gali būti nugriaunamas teismo sprendimu. Tokiu atveju kreiptis į teismą turi teisę statinių naudojimą prižiūrinčios savivaldybės.
Dar vienas galimų būdų savininkams sudrausminti – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatytas nekilnojamojo turto mokestis. Savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti didesnį mokesčio tarifą, atsižvelgiant į statinio priežiūros būklę.“
