Sužinokite, kaip iš miško su grybais neparsinešti radiacijos

Daugelis uogų ir grybų rūšių netgi santykinai „švariuose“ miškuose gali sukaupti tokį radioaktyviųjų nuklidų kiekį, kad kyla pavojus sveikatai.

Sumažinti radionuklidų kiekį grybuose galima ilgiau juos pavirus (15–60 min.) sūriame vandenyje, įpylus šaukštą kitą acto ar įbėrus citrinos rūgšties.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sumažinti radionuklidų kiekį grybuose galima ilgiau juos pavirus (15–60 min.) sūriame vandenyje, įpylus šaukštą kitą acto ar įbėrus citrinos rūgšties.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Radiacinio užterštumo cezio-137 nuklidu žemėlapis 1996 m.
Radiacinio užterštumo cezio-137 nuklidu žemėlapis 1996 m.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 6, 2016, 8:44 AM, atnaujinta May 16, 2017, 5:43 PM

Baltarusijoje vis dar išaiškinama radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų – grybų, uogų ir pieno. Kadangi jokia apšvitos dozė naudos neatneša, geriau apsidrausti ir patikrinti tai, ką prisirinkome miške ar nusipirkome turguje, rašo Jelena Spasiuk portale „naviny.by“.

(Kaip žinia, po 1986 metais įvykusios Černobylio AE avarijos radioaktyvusis debesis per Baltarusiją nuslinko į šiaurės vakarus ir „užkabinęs“ pietvakarinę Lietuvos dalį, nuslinko virš Baltijos jūros linki Švedijos. Todėl ir mūsų šalyje yra tų taršos „dėmių“. – Red.).

Stroncio ir cezio vis dar randama piene, uogose, grybuose

Apskritai Baltarusijoje per pirmąjį 2016 metų pusmetį tiriant maisto produktus nustatyta, kad ceziu-137 užteršta 15,5 proc. visų tirtų miško uogų, 22,9 proc. grybų, 20,6 proc. laukinių žvėrių mėsos, 1,7 proc. vietiniuose vandens telkiniuose sugautų žuvų. Apie tai praneša Baltarusijos Respublikos higienos, epidemiologijos ir visuomenės sveikatos centras.

Vien tik Minsko srityje ištirti 4496 maisto produktų bandiniai iš gamybos sektoriaus ir asmeninių pagalbinių ūkių siekiant nustatyti, ar juose nėra cezio-137 radionuklidų. Leistinas šių radionuklidų kiekis buvo viršytas dviejuose bandiniuose, teigia straipsnio autorė.

Pasak Kijevo koordinacinio analitinio centro „Ekologija ir sveikata“ vadovo, medicinos mokslų daktaro Jurijaus Bandaževskio, radioaktyviųjų medžiagų buvimas maiste – jau savaime nesaugu.

„Net jeigu pienas pagal normas yra švarus, bet jame yra tam tikras radionuklidų kiekis, tai blogai. Mano supratimu norma – tai nulis. Maisto produktuose apskritai neturi būti radionuklidų“, – sakė J.Bandaževskis.

Kokiuose produktuose radionuklidų prisikaupia daugiausia

Jeigu maisto produktai, kurie gaminami pramoniniu būdu, yra tiriami, ar juose nėra radionuklidų, tai žmonės, patys prisirinkę uogų ir grybų, patys privalo ir pasirūpinti, ar tos miško gėrybės yra saugios.

Medikai atkreipia dėmesį, kad miško gėrybės kaupia radioaktyvias medžiagas nevienodai. Pagal cezio-137 kaupimo intensyvumą didėjimo tvarka uogas galima išdėstyti taip: putino uogos, šermukšniai, žemuogės, gervuogės, avietės, bruknės, vaivorai (girtuoklės). Daugiausia radionuklidų sukaupia spanguolės ir mėlynės. Pavyzdžiui, vienodomis augimo sąlygomis mėlynės sukaupia cezio-137 du tris kartus daugiau, negu avietės ir žemuogės.

Daugelis valgomųjų grybų rūšių netgi santykinai „švariuose“ miškuose gali sukaupti tokį radioaktyviųjų nuklidų kiekį, kad kyla pavojus sveikatai. Tai aiškinama tuo, kad miško paklotė yra savotiškas ekranas ant miškų iškritusiems radionuklidams.

Didžioji radionuklidų dalis išsidėsto miško paklotės viršutiniame, 3–5 centimetrų storio sluoksnyje, likusi dalis susikaupia viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Cezio-137 ir stroncio-90 judėjimas vertikalia kryptimi vyksta labai lėtai. Skirtingų grybų micelis (grybiena arba grybo gniužulas), maitinantis vaisiakūnį (paviršinę dalį, kurią sudaro kepurėlė ir kotas. – Red.) būna ne tuose pačiuose divožemio sluoksniuose, todėl grybų geba kaupti radioktyviąsias medžiagas – radionuklidus ir skiriasi.

Grybai akumuliatoriai: rudasis piengrybis (Lactarius rufus), raukšlėtasis gudukas (Cortinarius caperatus), dar vadinamas tiesiog guduku, kalpoku, turku, meškutė (Paxillus), rudakepuris aksombaravykis (Boletus badius), geltonasis baravykas (Suillus variegatus), dar vadinamas geltonuoju kazlėku, makavyku, meilučiu, šediku, tikrasis kazlėkas (Suillus luteus), arba tiesiog kazlėkas, slidukas. Šių grybų vaisiakūniuose netgi tuomet, kai dirvožemis užterštas nežymiai – tarša artima gamtinės kilmės šaltinių sukuriamam natūraliam fonui – 0,1–0,2 Ci/kv. km – (radionuklidų yra visur: metale, plasmasėje, statybinėse medžiagose, vandenyje, maiste bei ore aplink mus ir pačiuose mumyse, bet natūralus jonizuojančiosios spinduliuotės fonas sveikatai nepavojingas. – Red.) cezio-137 kiekis gali viršyti leistiną normą. Todėl šių grybų rinkti nerekomenduojama.

Radionuklidai nevienodai kaupiasi ne tik skirtingų rūšių grybuose, bet ir tos pačios rūšies grybų vaisiakūnių dalyse. Tvirtą kotą turinčių grybų (pavyzdžiui, tikrinių baravykų (Boletus edulis), lepšių (Leccinum scabrum), baravykų raudonviršių (Leccinum scabrum), dar vadinamų tiesiog raudonviršiais, raudonikiais, raudongalviais, raudongrybiais arba minėtų rudakepurių aksombaravykių) kepurėlėse jų paprastai susikaupia 1,5–2 kartus daugiau, negu kote.

Sumažinti radionuklidų kiekį grybuose galima ilgiau juos pavirus (15–60 min.) sūriame vandenyje, įpylus šaukštą kitą acto ar įbėrus citrinos rūgšties. Vedant ilgesnį laiką, kas 15 minučių nuovirą reikia nupilti. Tik šitaip grybus apdorojus juose sumažėja maistinių medžiagų.

Žuvys ir sumedžioti žvėrys ar paukščiai taip pat gali būti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis. Labiausiai užterštos būna dugninės ir plėšriosios žuvys: karosai, karpiai, lynai, ešeriai, lydekos, šamai. Mažiausiai užterštos būna viršutinių vandens sluoksnių gyventojos – pavyzdžiui, karšiai ir sterkai.

O sumedžiotų laukinių paukščių mėsą dėl jų migracijos dideliais atstumais būtina tirti, ar joje nėra radionuklidų netgi sumedžiojus jų neužterštoje teritorijoje.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.