Skonio receptoriai ir balso stygos – tai žmonės draudė ir prieš šimtą metų
Kaip ir šiandien, žmonės jau ilgą laiką linkę drausti keisčiausius dalykus. Pavyzdžiui, 1957 metais maisto kokybės kritikas Egonas Ronayus apsidraudė savo skonio receptorius 400 JAV dolerių suma. Šiam kritikui turimi skonio receptoriai pasirodė itin svarbūs, kadangi dėl savo nuomonės pareiškimo galėjo privesti restoraną prie bankroto ribos. Kritikas puikiai suprato, jog dirbdamas savo darbą rizikuoja, nes jo pareikšta nuomonė ir trečiosioms šalims kilę nuostoliai dėl jo profesinių veiksmų, gali privesti prie pretenzijos pareiškimo pačiam kritikui. Bet tai toli gražu ne vienintelis neįprastas draudimas, kurį galima aptikti istorijos puslapiuose. 1930 metais aktorius Jimmis Durantas apsidraudė savo nežmoniškai didelę nosį 140 tūkst. JAV dolerių draudimo suma.
Profesionalus kriketo žaidėjas Merv Hughes apsidraudė savo ūsus 370 tūkst. JAV dolerių draudimo suma. 1980 metais roko žvaigždė Brucaas Springsteenas itin vertino savo balso stygas – jas buvo apsidraudęs net 6 mln. JAV dolerių suma. Kiek vėliau taip pat pasielgė ir kiti puikiai žinomi dainininkai – Rodas Stewertas ir Bobas Dylanas. Iš šiandien tokių žvaigždžių apstu – štai, pavyzdžiui, Davidas Beckhamas yra apsidraudęs savo kojas daugiau nei 100 mln. svarų suma.
Tuo tarpu Lietuvoje, tų žmonių, kurie apsidraudžia įvairiausias kūno dalis – įpročiai kiek kitokie. „Lietuviai nėra linkę viešinti to – tai konfidenciali informacija ir dažnai ją pasilieka sau, o ir tokių žmonių dar kol kas – vienetai“ – apie lietuvių neįprastus draudimo įpročius tų kūno dalių, kurios naudojamos kaip profesinis įrankis, kalbėjo „Colemont draudimo brokeris“ vadovas Giedrius Čiurinskas, nestandartinių rizikų draudime besispecializuojančio „Colemont draudimo brokeris“ vadovas.
Neįprasti verslo draudimai kyla ir dėl nuolat besikeičiančios aplinkos
Vis tik jeigu įvairių kūno dalių draudimas, nors ir neįprastas, tačiau egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį ir gali mažiau stebinanti, negu tie, kurių prieš kelerius metus dar nė nebuvo. Tokio pobūdžio draudimai atsiranda dėl besikeičiančių rizikų, kurias, dažniausiai lemia vis labiau auganti technologijų reikšmė. Pastebima tendencija, kad jie ypač populiarėja tada, kai pamatoma, kad iš tikrųjų rizikos yra jau mūsų aplinkoje, tuomet ir gretos didėja, supratusių, kad laikas apsidrausti ir bandyti suvaldyti tą riziką.
Vis didesnę reikšmę šiandien įgyjantis draudimas yra skirtas suvaldyti kibernetines rizikas. „Kas seniau atrodė neįmanoma, dabar tapo kone esminis faktorius, kuris gali sužlugdyti verslą“, – įsitikinęs G. Čiurinskas. Imonės „Colemont draudimo brokeris“ (oficialūs „Lloyds“ atstovai Lietuvoje) vadovas.
Vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad vis daugiau informacijos šiandien yra nutekinama, todėl žmonės ir tuo pačiu verslas pradeda rimčiau į tai žiūrėti ir besidraudžiančių nuo kibernetinių rizikų gretos didėja. Skaičiuojama, kad vien 2015 m. pasauline draudimo gigante tituluojamoje „Lloyd‘s“ rinkoje buvo apmokėta daugiau nei 1000 kibernetinių žalų, kuomet įmonės nukentėjo nuo kibernetinių ir IT atakų. Ir ši tendencija, kaip prognozuoja ekspertai, tik stiprės.
Kaip pasakojo „Colemont draudimo brokeris“ vadovas, užsiimančios ir kibernetinių rizikų draudimu, Lietuvoje dažniausiai draudžiasi IT įmonės, kuriančios IT sprendimus ir kurios administruoja kitų įmonių veiklą – taigi, dažnai turi konfidencialius tokių įmonių duomenis. Dažniausias argumentas draustis – suvokiama atsakomybė už tokių duomenų turėjimą. Sutrikusios sistemos, pavyzdžiui, dėl virusų, gali būti kritinės verslui, nes įmonės tuomet nebegali vykdyti savo veiklos ir sutartinių įsipareigojimų, jeigu jų serveriai negali funkcionuoti. Tuo tarpu viešajam sektoriui – nuo valdžios institucijų iki viešųjų paslaugų, pvz. medicinos teikėjų, kurie operuoja tiek valstybinės strateginės svarbos informacija, tiek mūsų asmenine informacija, toks rizikos valdymas, kuris leistų padengti patirtos žalos nuostolius, dažnu atveju neatrodo aktualus.
Kitas neįprastas draudimas – tai „pardavimo didinimų“ draudimas. Tai nestandartinės akcijos, paprastai siejamos su sporto įvykiais, klimato reiškiniais, reikšmingomis datomis. Pavyzdžiui, vyksta krepšinio čempionatas ir už kiekvienas varžybas, kuriose Lietuvos rinktinė surinks daugiau nei 100 taškų, bus suteikta 10 proc. nuolaida jau įsigytoms prekėms. Svarbu tai, kad pati įmonė niekada negalėtų siūlyti tokios akcijos, nes jeigu būtų skelbiama, kad Lietuvos rinktinei pelnius aukso medalį bus grąžinama 100 proc. įsigytos prekės vertės ir taip iš tiesų nutiktų, įmonė patirtų labai didelių nuostolių.
„Toks pažadas juk tiktų bet kokiai prekyba užsiimančiai įmonei „, – teigia nestandartinių draudimų ekspertas G. Čiurinskas ir priduria, kad tokios pardavimų didinimo akcijos kuriamos kartu su klientais. Įmonė, pasinaudojusi „pardavimo didinimo“ draudimo produktu, savo klientams – prekių ar produktų pirkėjams – gali pasiūlyti dešimtis ar net kelis šimtus kartų didesnę pridėtinę vertę, nei leistų rinkodarai skiriamas biudžetas.
Dažnai dėl blogo oro besiskundžiantiems lietuviams yra ir oro rizikų draudimas. „Oro rizikų draudimas padeda įmonėms, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo oro, suvaldyti rizikas. Pavyzdžiui, žiemą nėra sniego ir sniego valymo įmonė negali vykdyti veiklos. Tokia įmonė gali apsidrausti nuo tokio potencialaus nuostolio“, – įmonės „Colemont draudimo brokeris“ vadovas, kuri taip pat draudžia oro rizikas Lietuvoje. Pasak specialisto, oro sąlygų ir iš jų kylančių rizikų valdymas aktualus ir planuojantiems komercinius renginius lauke – tai ir vasaros festivaliai, ir žiemos pramogų renginiai.
Vis labiau serganti visuomenė diktuos naujas draudimo tendencijas
G. Čiurinskas pastebi, jog šiandien dažniau susergama sudėtingomis ligomis todėl auga susidomėjimas papildomu sveikatos draudimu. „Jeigu susergi rimta liga, pavyzdžiui, vėžiu, ir reikia didelės sumos gydytis – tai yra tik maža dalim kompensuojama valstybės, o ir gydymo kokybė ne visada tenkina“, – atkreipia dėmesį G. Čiurinskas. Tokioje situacijoje yra galimybė apsidrausti 5 mln. eurų ar net didesnei draudimo sumai, išleidžiant nuo 400 eurų per metus.
„Amerikoje šis draudimas yra itin populiarus, o tokį draudimą pradedame taikyti jau ir Lietuvoje – neretu atveju įmonės nusprendžia apdrausti savo darbuotojus ar valdybos narius“, – pasakojo G. Čiurinskas ir atkreipia dėmesį, kad draudimo sąlygos leidžia susirgimo atveju gydytis bet kurioje šalyje pas geriausius specialistus.
